Simonas Kairys

Simonas Kairys (32 metai)
Karjera: Kauno miesto vicemeras.
Alma mater: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Studijų programa: politikos mokslai.

- Kaip nusprendėte, ką studijuoti?

- Buvau humanitarinio profilio asmenybė, todėl rinkausi iš žurnalistikos, politikos mokslų ir teisės studijų. Pagal universitetus, kurie siūlė šias studijas, užpildžiau tuo metu ilgą pageidavimų sąrašą, o balai ir stojimo sąlygos lėmė, kad atsidūriau VDU.

- Kokia studijų patirtis naudinga dabar?

- Artes liberales principas. Nesvarbu, esi informatikas, ekonomistas ar politologas, per dvejus metus turi pereiti bendruosius universitetinius dalykus – visi turėjo išklausyti ir menų krypčių, ir tiksliųjų dalykų kursus. Pavyzdžiui, universitete man reikėjo prisiminti ir astronomiją, pasimokyti architektūros. Prof. Leonidas Donskis tada buvo Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius, jis, žinoma, labai traukė studentus pasirinkti tokią studijų kryptį ir sudarė visas galimybes mokytis gerokai plačiau, ne tik specialybės dalykų.

„Romeo ir Džuljetą“ skaitėme visai kitomis akimis, ieškodami politinio, istorinio konteksto.

Tarkim, netikėtas kursas buvo politika literatūroje, per jį aš ir bendrakursiai perskaitėme daugiau knygų nei paskutiniais mokyklos metais. „Romeo ir Džuljetą“ skaitėme visai kitomis akimis, ieškodami politinio, istorinio konteksto. Platesnio profilio asmenybės ugdymas universitete darė man įspūdį ir pamažu supratau, kad tai buvo geriausia vieta studijuoti, nors tuo metu, kai tik įstojau į VDU, gal taip ir neatrodė.

- Koks buvo pirmasis darbas?

- Dalyvavau visuomeninėje veikloje ir baigdamas studijas jau turėjau du darbo pasiūlymus. Vos gavęs diplomą dirbau Kauno miesto savivaldybėje vicemero padėjėju, tuo pat metu – VDU Liberaliosios minties institute. 2011 m. buvau pirmą kartą išrinktas į Kauno miesto tarybą.

- Ką naudinga veikti studijų metu?

- Kuo anksčiau suprasti, koks tavo kelias. Suprantu, kad ne visus studentus gali išlaikyti tėvai, tačiau iš pradžių svarbu nenubėgti dirbti į privatų sektorių – drabužių parduotuvę ar kavinę, bet dalyvauti visuomeninėje veikloje. Nors atlyginimo negauni, kaupi neįkainojamą patirtį ir didini bendraminčių, savo srities pažįstamų ratą.

Žinoma, žmonės dažnai derina darbą ir studijas, tačiau privačioje įmonėje negali daryti klaidų, o visuomeninėje veikloje gali išbandyti viską, ir niekas už tai per galvą neduos. Svarbu universitetą suvokti ne kaip kaip vietą, kurioje vyksta paskaitos, bet kaip gyvą organizmą.