Lenkija plyno lauko investuotojams daug patrauklesnė už Lietuvą. Lietuviai ieško atsakymo, kodėl taip yra, ir bando mokytis iš lenkų.

Kurdama investicijoms ir verslo plėtrai patrauklias teritorijas, valstybė po žeme jau užkasė per 117 mln. Lt, tačiau plyno lauko investicijų pritraukimas Lietuvoje labai stringa.

Strategijas ir vizijas kūrę klerkai ginasi, kad dėl to kalta prasta ekonominė padėtis, pristabdžiusi įmonių plėtrą, ir esą vos tik reikalai pagerės, investuotojų tikrai pabirs kaip iš gausybės rago.

Tačiau dėl viso pikto vizija buvo patikslinta – dabar nuspręsta koncentruotis tik į dvi laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) Kaune ir Klaipėdoje bei keturis pramonės parkus Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Alytuje.

Prisitaikyti turi ne investuotojai, o valstybė

VšĮ “Investuok Lietuvoje” investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis teigia, kad skaičiuoti pramoninių parkų rezultatus dar anksti, bet kad plyno lauko investicijos turi perspektyvas, rodo sėkmingai veikianti Klaipėdos LEZ ir po truputį išsijudinanti Kauno LEZ. “Po truputį atsigaunant ekonomikai, sulaukiame vis daugiau susidomėjusių investuotojų, todėl esame pasiruošę jiems iš karto pasiūlyti parengtą infrastruktūrą įvairiose šalies vietovėse. Tad šiemet investicijų pritraukimas turėtų pagerėti”, – viliasi A.Masiulionis.

Kai kuriose šalyse jis jau seniai pagerėjęs. Todėl, kad ten elgiamasi itin lanksčiai ir taikomasi prie investuotojo. Tarkim, Lenkijoje laisvoji ekonominė zona padaroma ten, kur investuotojas nori. “Siekiant, kad Europa nesibaigtų Lenkija, yra minčių ir Lietuvoje sukurti specialias LEZ ten, kur investuotojai norėtų. Taip pat planuojama daugiau dėmesio skirti šalies investicinės aplinkos rinkodarai”, – žada pašnekovas.

“Iš tiesų LEZ ir pramonės parkai domina investuotojus, tik dar reikia išmokti parduoti šią prekę. Visada buvau tos nuomonės, kad visa Lietuva gali būti laisvoji ekonominė zona ir nereikia specializuotų zonų. Manau, kad bendras šalies patrauklumas investicijoms duotų impulsą ir į specialias zonas. Pastaraisiais metais verslo patrauklumo reitinguose Lietuva keliomis pozicijomis pakilo, o tai jau geras ženklas”, – pabrėžia asociacijos “Investors’ Forum” direktorė Rūta Skyrienė.

Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio pastebėjimu, plyno lauko investicija, panaudojant ES ir valstybės lėšas, į pramoninius parkus nėra pasiteisinusi, nes nebuvo įvertintas realus poreikis, neatlikta sąnaudų ir naudos analizė. “Matome, kad valstybiniai pramoniniai parkai nėra tinkamai valdomi, jie konkuruoja ne tik su verslu ir iškreipia rinką, bet ir tarpusavyje sukuria neefektyvią konkurenciją, kurioje nėra laimėtojų. Ateityje turėtų keistis ir valstybės politika, reikėtų labiau remti jau panaudotų teritorijų (“rudojo” lauko), turinčių infrastruktūrą, atgaivinimą”, – mano R.Dargis.

Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys. Jo teigimu, šalyje galėtų atsirasti operatorius, kuris investuotojams sudarytų sąlygas įsikurti bet kurioje jiems reikiamoje vietoje.

G.Rainio žiniomis, Lietuvoje stiprėja “rudojo” lauko investicijos, kai įmonės kuriasi ant jau esamos infrastruktūros. Taip pernai savo naują gamyklą Naujojoje Vilnioje atidarė bendra Lietuvos ir Slovakijos kartono pakuočių gamintoja “Grafobal Vilnius”, o Naujojoje Akmenėje, bendrovės “Akmenės cementas” teritorijoje, – bendra Vokietijos ir Lietuvos kompanija “Eternit Baltic” ir kt.

“Taigi valstybės numatytos investicinės zonos ne visada tinka investuotojams. Žinoma, po žeme užkastų vamzdžių neiškasime, tačiau nuo dirbtinių zonų plėtros reikia susilaikyti. Gal geriau orientuotis į tikruosius investuotojų lūkesčius”, – siūlo G.Rainys.

Vilioti investuotojus – didelis darbas

Taip jau senokai dirba privačius pramonės parkus plėtojantys verslininkai. Štai po savo stogu keturis stambius užsienio investuotojus priglaudęs 30 tūkst. kv. m ploto 2004 m. įkurtas Tauragės industrinis parkas šiemet dar prasiplės. Pasak parko valdytojo, bendrovės “Švytis” vadovo Antano Stankaus, privatus pramonės parkas nuo valstybinio skiriasi tuo, kad nelaukiama investuotojų kaip atskrendančių varnėnų į jiems parengtus inkilus, o užsienio investuotojams pateikiamas visas paketas paslaugų. Skaičiuojama, kad taip į Tauragę pritraukta apie 80 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų.

Kitame privačiame pramonės parke netoli Kauno (Ramučiuose) veikia arba jau kuriasi iš viso dešimt su užsienio investicijomis susijusių kompanijų. Pasak parką valdančios bendrovės “Erdvė projektams” direktoriaus Vaidoto Ščiaponio, Ramučių privatus pramonės parkas nuo netoliese esančios Kauno LEZ skiriasi tuo, kad įmonės šiame parke įsigyja sklypą, o LEZ teikia tik nuomos paslaugą. Ir nors LEZ investuojantiems verslininkams suteikiamos įvairios mokesčių lengvatos, pasak V.Ščiaponio, privataus parko privalumai neretai yra konkurencingesni. Todėl šiemet Ramučiuose įsikurs net kelios kompanijos: danų “Nowaco Lietuva”, suomių metalo konstrukcijų gamintoja “Peikko Lietuva”, bendra Lenkijos ir Lietuvos farmacijos bendrovė “Limedika” bei kt.

“Jeigu įmonės sklypą perka, o ne nuomojasi, tai rodo, kad jos planuoja ilgalaikę veiklą, t.y. įleidžia šaknis. Nuosavybės turėjimas suteikia daugiau galimybių gauti bankų paskolas ir pan.”, – atskleidžia bendrovės, kuri šiemet planuoja dar vieno privataus pramonės parko plėtrą netoli Kauno, greta Mauručių geležinkelio stoties, vadovas.

“Vienintelė neskani vieta pramoninių parkų plėtros srityje ta, kad valstybė į plyno lauko infrastruktūrą investuoja milijonus ES lėšų, o verslas, kuris tai daro neabejotinai efektyviau, nieko negauna. Nors pritraukiamos užsienio investicijos šalies ekonomikai duoda tokią pačią naudą. O kai išgirstame, kiek valstybė investavo į kurio nors pramoninio parko infrastruktūrą, tai žinantieji, kiek tai iš tikrųjų kainuoja, susiimame už galvos. Pvz., už 35 mln. Lt galima būtų sukurti ne vieną, o du pramonės parkus. Kai mums šias lėšas tenka skolintis iš bankų, ne tik skaičiuojame, bet ir pasiekiame didesnį efektyvumą. Štai Kauno LEZ ir Ramučiuose pritraukta panašiai tiek pat investuotojų, bet LEZ gyvuoja jau 15 metų, o mes parką plėtojame vos keletą metų. Taigi nesunkiai galima palyginti, kaip dirba valstybės neremiamas verslas”, – nelygias veiklos sąlygas atskleidžia pašnekovas.

Skaičiuojama, kad Ramučiuose įgyvendinus visus jau pasirašytus projektus investicijų apimtys sieks apie 160 mln. Lt.