2025-aisiais pagrindinę dirbančiųjų dalį Lietuvoje sudarys šiandieniniai trisdešimtmečiai, dirbantys paslaugų sektoriuje. Tačiau ar jie šiandien suvokia tokią perspektyvą?

Prieš keletą mėnesių „Veidas“ bandė pažvelgti, kokios profesijos Lietuvoje bus paklausiausios po penkerių metų. Tyrimas parodė, kad didžiausia paklausa galės džiaugtis įvairių sričių informacinių technologijų specialistai, biotechnologai ir biochemikai, nanotechnologai, inžinieriai, gydytojai. Mažiausiai darbo bus šiandien intensyviai kepamiems teisininkams, vadybininkams, statybininkams, ekonomistams ar miškininkams.
Tokia informacija jaunimui yra aukso vertės, mat šiandien Lietuva patenka tarp aštuonių ES šalių, kuriose jaunimo nedarbas didžiausias – šis rodiklis siekia beveik 35 proc. Nuo 2009 m. bedarbių jaunuolių skaičius šoktelėjo beveik trigubai ir šiandien sudaro beveik 49 tūkst. žmonių. Tarkim, neseniai atliktas Bristolio universiteto ekonomistų Paulo Greggo ir Emmos Tominey tyrimas parodė, kad jaunuoliai, patyrę nedarbo laikotarpį, vėliau būn linkę uždirbti mažiau. Tyrime pateikiamas pavyzdys, kad jei jaunuolis iki 23 metų neranda darbo bent metus, po dešimties metų jis bus linkęs uždirbti iki penktadalio mažiau nei jo kolegos, kurie nepatyrė bedarbio dalios.
Atrodytų, problema aktuali ir nenauja, tačiau valdžios institucijose nematyti ryžtingų žingsnių, kurie padėtų dabartiniam jaunimui apsispręsti dėl savo profesinės karjeros. Lyg ir pradėti darbai rengiant kvalifikacijų žemėlapį, kuris padėtų susigaudyti, kokios profesijos ir su jomis susijusios studijos yra ar bus paklausios. Deja, visi parengiamieji darbai yra kažkur anapus – Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos klerkų stalčiuose, ir atrodo, kad dar kelerius metus tokio žemėlapio nė apmatų nematysime.
Simptomiška ir tai, kad bandant pasikalbėti su Lietuvos darbo biržos vadovais apie jų numatomus darbo rinkos pokyčius per artimiausią dešimtmetį, „Veido“ žurnalistui buvo atsakyta, kad tokios informacijos šios institucijos vadovai neturi. Pasak darbo biržos atstovų, ši organizacija gali pateikti prognozes daugiausia metams į priekį, bet ne toliau, mat viskas priklauso nuo politinės padėties šalyje.
Keistoka, kad šios institucijos vadovai nesiteikia ar nesiryžta prognozuoti ateities tendencijų: matyt, tai tiesiog funkcionieriai, vykdantys paliepimus „iš aukščiau“. Vis dėlto „Veidas“ bandė pažvelgti tolėliau į ateitį ir pamodeliuoti svarbiausias tendencijas, kurios keis dirbančiųjų gyvenimą po dešimties–penkiolikos metų.

Paslaugos taps stipriausiu šalies produktu

Dauguma „Veido“ kalbintų pašnekovų sutaria, jog, nepaisant to, kad šiandien pramonė yra daugiausiai darbo vietų generuojanti ūkio šaka, apie 2025-uosius Lietuvoje bus stipriai sumažėję darbo vietų būtent pramonės srityje bei žemės ūkyje. Priežastis – naujausios technologijos, leisiančios daugumą gamybos procesų automatizuoti, dėl to darbuotojų reikės mažiau, tačiau jie turės būti aukštesnės kvalifikacijos. „Po dešimties metų, o gal ir greičiau, žemės ūkyje pasieksime JAV lygį – šioje srityje dirbs apie keturiskart mažiau žmonių“, – prognozuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Panašią ateitį mato ir ekonomikos profesorius Rimantas Rudzkis, teigiantis, kad ilgainiui vis mažesnį svorį Europos ekonomikoje užims masinė prekių gamyba – ją pakeis paslaugų teikimas.
Artimiausią dešimtmetį taip pat turėtų stipriai sumažėti darbo vietų viešajame sektoriuje – dėl vis intensyvesnio informacinių technologijų panaudojimo šioje srityje, taip pat dėl demografinių tendencijų. Abu „Veido“ pašnekovai daug kritikos pažėrė šiandienos viešajam sektoriui ir su ES parama susijusioms įstaigoms. Pasak jų, čia daugybė žmonių dirba tuščiai ir sukuria tik dar daugiau nereikalingų popierių: daug žmonių rašo projektus ir ataskaitas, kiti juos konsultuoja, treti juos tikrina. Ratas sukasi, bet naudos nėra.
„Šie žmonės dirba, bet nesukuria jokio produkto. Todėl manau, kad per didelis reguliavimas galų gale veda į chaosą ir pridaro tik žalos“, – perspėja R.Rudzkis.
O Ž.Mauricas įžvelgia ir šios srities darbuotojų nelankstumą: ateityje pasikeitus situacijai, šie žmonės nesugebėtų rasti kito darbo. Tai ypač svarbu, juk šiandien daugelis viešajame sektoriuje dirbančių trisdešimtmečių po penkiolikos metų gali pasijusti mokantys tik generuoti popierius.
Kalbėdami apie pramonės įmones, „Veido“ pašnekovai prognozuoja, kad ateityje dauguma jų didelę dalį tiesiogiai su gamyba nesusijusių paslaugų pirks iš kitų įmonių. „Jeigu moderni įmonė yra automatizuota ir joje dirba šimtas robotų bei dvidešimt gerai mokamų darbuotojų, tai dar nereiškia, kad ji sukuria tik dvidešimt darbo vietų“, – teigia Ž.Mauricas. Pasak jo, tokia įmonė pirks logistikos, audito, sandėliavimo, informacinių technologijų bei kitas paslaugas iš kitų įmonių, todėl tokių bendrovių, o kartu ir darbuotojų, poreikis tik didės.
Šių metų pradžioje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė panašias įžvalgas: jose taip pat prognozuojamas po 2020-ųjų didėsiantis paslaugų verslui, medicininių bei transporto paslaugų poreikis. Aukštos kvalifikacijos paslaugų ir inovacijų kūrimo sektorius irgi augs – Lietuvai šioje srityje dideles perspektyvas mato visi kalbinti pašnekovai. Todėl šiandien keistai atrodo, kad ganėtinai vangiai iš valstybės institucijų sklinda žinia apie tai, jog itin trūksta IT srities specialistų ar inžinierių. „Manau, kad imigracijos tikrai neišvengsime“, – teigia R.Rudzkis.
Jam antrina ir Ž.Mauricas, kuris tiek imigraciją, tiek emigraciją mato kaip didesnio darbuotojų mobilumo ateityje poreikį. Pasak jo, lietuviai šiandien vis dar yra per daug prisirišę prie savo gyvenamosios vietos ir dažnai prie jos derina savo darbą.

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis

Atrodo, kad šis komunizmą sukurti bandžiusio Lenino šūkis atgimsta ir bus vis aktualesnis po gerų penkiolikos metų. R.Rudzkis pabrėžia, kad ateityje vis aktualesnis bus mokymasis visą gyvenimą, ypač kvalifikuoti darbuotojai turės periodiškai tobulinti savo gebėjimus. „Juolab kad vis labiau plis mokymasis internetu, kai sėdėdamas Vilniuje galėsite mokytis Amerikos universitete“, – pranašauja ekonomistas.
Ir iš tiesų, prieš savaitę dvi žinomiausios JAV mokymosi įstaigos – Masačusetso technologijos institutas bei Harvardo universitetas – paskelbė apie bendrą virtualaus švietimo projektą „EdX“, kuris prasidės nuo šio rudens. Šis projektas apims geriausių abiejų mokymosi įstaigų dėstytojų paskaitas, kurias žiūrėti internetu galės bet kurioje planetos vietoje esantis studentas. Be to, „EdX“ platformoje numatytos ir kitos virtualaus mokymosi priemonės: internetinės diskusijos su kitais besimokančiaisiais, seminarai, virtualios laboratorijos bei kiti interaktyvūs įrankiai.
Prisidėti prie šio virtualaus universiteto projekto ketinama skatinti ir kitas aukštąsias mokyklas. Žinoma, gydytojų virtualiai galbūt nerengsime, tačiau kitų profesijų specialistai galės mokytis arba kelti savo kvalifikaciją nemokamai, mokydamiesi iš geriausių pasaulio specialistų.
Remiantis Europos profesinio mokymo plėtotės centro (CEDEFOP) duomenimis, apie 2020-uosius Europoje prireiks apie 16 mln. daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o žemos kvalifikacijos darbuotojų iki to laikotarpio sumažės apie 12 mln.
Pasak R.Rudzkio, informacinės technologijos iš pagrindų pakeis ir darbuotojų lankstumą, darbo vietos bei kvalifikacijos sampratą. „Nemažai paslaugas teikiančių specialistų galės dirbti lanksčiu grafiku, nebūtinai turės būti darbo vietoje, kas išties svarbu, jei savo paslaugas teiki užsienio klientams“, – kitus virtualios darbo vietos pranašumus vardija Ž.Mauricas.
Jis vis dėlto mano, kad po penkiolikos metų Lietuvoje bus daug daugiau savo verslą turinčių žmonių: jau šiandien į universitetus ateinanti karta yra itin drąsi, pasitikinti savimi ir lanksti, nors ir stokojanti noro mokytis ar šiek tiek intensyviau gilintis.

Lietuvos darbo rinka iki 2025 metų
1. Šiandieniniai trisdešimtmečiai. Apie 2025-uosius didžiąją dalį dirbančiųjų sudarys šiandieniniai trisdešimtmečiai.
2. Daugės darbų paslaugų sektoriuje. Po penkiolikos metų Lietuvoje stipriai sumažės darbų pramonės, žemės ūkio ir viešojo valdymo srityse.
3. Mokymasis visą gyvenimą. Ateityje nebeužteks vieną kartą įgyti profesiją – darbuotojai turės nuolatos tobulinti savo įgūdžius.
4. Interaktyvus internetinis švietimas. Mokytis ir tobulinti įgūdžius padės vis labiau populiarėjančios virtualios edukacijos priemonės internete.
5. Didės darbuotojų mobilumas. Po dešimtmečio lietuviai mažiau bus prisirišę prie gyvenamosios vietos ir ją derins pagal darbą.
6. Neišvengiama imigracija. Dėl daug didesnio darbuotojų mobilumo gerokai sustiprės imigrantų srautas į Lietuvą.
7. Informacinės technologijos paskatins ddarbuotojų lankstumą: darbo vieta ir laikas taps darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalu.
8. Daugiau verslininkų. Šiandien mokyklas bebaigianti jaunoji karta po penkiolikos metų steigs daugiau verslų.
9. Išsamios vienos srities žinios. Ateityje trūks išsamiai vieną sritį išmanančių specialistų, o plataus profilio darbuotojų reikės mažiau.
10. Žinių ekonomikos profesijos. Po penkiolikos metų ypač patrauklios bus tiksliųjų mokslų, biologijos ir kitos „sunkios“ profesijos.