Pasaulio futbolo čempionatas Pietų Afrikos Respublikoje šio žaidimo gerbėjams buvo ypatinga šventė, vykstanti tik kas ketveri metai. Po geros fiestos sugrįžti į kasdienybę nebūna lengva, juolab kad kaktomuša tenka susidurti su skaudžia tikrove.

Tai savo kailiu patyrė Lietuvos futbolo aistruoliai. Keturiems šalies futbolo klubams Europos taurių turnyrų kovos baigėsi vos prasidėjusios. Toks fiasko patirtas jau seniai.

BFL

Rezultatai – katastrofiški

Lietuvos čempionas Panevėžio “Ekranas” antrus metus iš eilės Čempionų lygos atrankos varžybose suklupo ties pirmuoju barjeru. Pernai panevėžiečiai nusileido pajėgiausiam Azerbaidžano klubui Baku “Inter”, šiemet – Helsinkio HJK. Per pirmąsias rungtynes apsemtoje Panevėžio “Aukštaitijos” stadiono aikštėje Suomijos čempionai po permainingos kovos buvo palaužti 1:0, bet praėjus savaitei Helsinkyje po pratęsimo pralaimėta 0:2, nors beveik visą antrąjį kėlinį “Ekranas” turėjo vieno žaidėjo pranašumą.

Prieš elitinį Europos futbolo turnyrą dauguma klubų bando sustiprinti savo gretas. “Ekranas” ne tik nepasipildė nė vienu žinomesniu futbolininku, bet prieš atsakomąjį mačą Helsinkyje atsisveikino su pagrindiniu savo vartininku – per pirmąją dvikovą su suomiais ne kartą komandą gelbėjęs Vytautas Černiauskas išvyko į Rumunijos “Vaslui” ekipą. V.Černiauską pakeitė žaidimo praktikos visiškai neturintis Tadas Kauneckas, kurį galima kaltinti dėl pirmojo Suomijos sostinėje praleisto įvarčio.

Jei būtų įveiktas suomių barjeras, Čempionų lygos trečiajame atrankos etape “Ekrano” būtų laukusi dvikova su Serbijos čempionu Belgrado “Partizan”. Tiems klubams, kurie neperžengs šio etapo, žygis Europoje dar nesibaigs – jie įsitrauks į Europos lygos turnyrą. Dalyvavimas trijuose Europos taurių turnyrų etapuose garantuoja bemaž šimtatūkstantines Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) išmokas eurais, kurių panevėžiečiai neteko. Beje, galima prisiminti, kad pernai HJK iš Europos lygos turnyro eliminavo Vilniaus “Vėtra”.

Europos lygos turnyre, kuris pernai pakeitė buvusias UEFA varžybas, startavę trys Lietuvos klubai visas šešerias antrojo atrankos etapo rungtynes pralaimėjo bendru rezultatu 3:19! Marijampolės “Sūduva” du kartus nusileido austrų Vienos “Rapid” (0:2 ir 2:4), “Šiauliai” – lenkų Krokuvos “Wisla” klubui (0:2 ir 0:5), Tauragės “Tauras” – kipriečiams iš Nikosijos APOEL (0:3 ir 1:3).

Pasižymėjo chuliganišku elgesiu

Objektyviai vertinant, Europos lygos turnyro burtai Lietuvos klubams parinko ne pačius lengviausius varžovus, bet iš “Sūduvos”, susitikusios su “Rapid” (teko stebėti abu marijampoliečių mačus su austrais), tikėtasi kur kas daugiau. Iš Lietuvos klubų dabar bene geriausiai sukomplektuota Marijampolės komanda, savo gretose turinti legionierių iš Kinijos, Gruzijos, Kanados ir Ukrainos, galima sakyti, buvo nubausta už pernelyg baikštų žaidimą savo stadione. Per atsakomąsias varžybas Vienoje “Sūduva” rungtynių pabaigoje buvo išsiveržusi į priekį 2:1, bet nepaaiškinamos gynybos klaidos per kelias minutes varžovams leido įmušti tris (!) įvarčius ir nugalėti 4:2.

Kad su “Rapid” buvo galima sužaisti kur kas sėkmingiau, rodo ir prastas šios komandos startas naujajame Austrijos čempionate – pirmi du mačai pralaimėti bendru rezultatu 1:6. Tačiau “Sūduvos” trenerių pasirinktą taktiką, matyt, lėmė per didelės baimės akys.

Lietuvos klubų pasirodymas Europoje išties apgailėtinas, bet pasižymėta kitaip – chuliganišku elgesiu: mūsiškiams parodytos net penkios raudonos ir 24 geltonos kortelės. Mūsų šalies ekipų žaidėjai buvo baudžiami už nesportišką elgesį ir šiurkščias varžovų atakas.

Kaip pabrėžia vienas garsiausių šalies futbolo specialistų Benjaminas Zelkevičius, dabartiniai Lietuvos klubų futbolininkai yra pernelyg geros nuomonės apie save, o dėl gaunamų nuobaudų linkę kaltinti tik teisėjus.

Iš žemėlapio dingusi “Vėtra”

Likimo ironija – Lietuvos klubams daugiausiai įskaitinių taškų pelnė oficialiose UEFA varžybose dalyvavęs Tauragės “Tauras”. Tauragės komanda iš Europos lygos pirmojo atrankos etapo eliminavo Velso “Llanelli” futbolininkus – po lygiųjų 2:2 Velse per atsakomąjį mačą Kaune “Tauras” varžovus po pratęsimo įveikė rezultatu 3:2.

Pernykščiame A lygos čempionate “Tauras” užėmė penktą vietą, o iš šalies taurės turnyro pasitraukė po ketvirtfinalio, nusileidęs Vilniaus “Vėtrai”. Šie rezultatai tauragiškiams net neleido svajoti apie Europą. Bet viską aukštyn kojom apvertė žinia, kad pernykštis šalies vicečempionas ir šalies taurės turnyro finalininkas “Vėtros” klubas negavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) licencijos. Sostinės klubui tai užkirto kelią į Europos turnyrą ir suteikė progą “Taurui”.

LFF vykdomasis komitetas vis dėlto leido “Vėtrai” žaisti A lygoje išimties tvarka, bet dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų žaidėjams šis sostinės klubas pirmenybes pradėjo turėdamas minus šešis taškus. Vėliau iš “Vėtros” buvo atimti dar trys taškai. Galiausiai šio klubo istorija baigėsi liepos 17-ąją, kai nuspręsta “Vėtrą” pašalinti iš čempionato, o šio sezono komandos rezultatus anuliuoti. Tad dabar A lygos pirmenybes tęsia dešimt komandų.

Lietuviški Naujieji Vasiukai

“Vėtrą” 1997 m. Trakų rajone Rūdiškėse įkūręs Romas Stašauskas 2004-aisiais komandą perkėlė į Vilnių. Visiškai apleisto sostinės “Lokomotyvo” stadiono vietoje buvo pastatyta nauja “Vėtros” arena, kuri dabar įkeista vienam bankui.

Jau pernai “Vėtra” susidūrė su didžiuliais finansiniais sunkumais, o klubo įkūrėjo ir prezidento R.Stašausko bei vieno pagrindinių klubo akcininkų maskviečio Antono Treušnikovo santykius buvo galima apibūdinti vienu žodžiu – karas.

Šių metų pradžioje šį karą laimėjo verslininkas iš Maskvos. Jis tapo oficialiu klubo savininku ir įsipareigojo padengti visas skolas. Tačiau tai nebuvo padaryta. Pasak “Vėtrą” treniravusio Virginijaus Liubšio, futbolininkai ilgai buvo maitinami vien pažadais. Galų gale, likus kelioms savaitėms iki A lygos pirmenybių starto, A.Treušnikovas paskelbė, kad nebegali remti komandos, bet kitą dieną persigalvojo. Kaip minėta, “Vėtrai” pirmenybėse buvo leista žaisti išimties tvarka, bet futbolininkai vienintelės finansinės injekcijos iš Maskvos sulaukė tik kovo mėnesį. Vėliau vėl buvo tik pažadai.

Galima prisiminti, kad pernykštį rudenį “Vėtros” stadione A.Treušnikovas surengė pompastišką spaudos konferenciją. Per ją buvo paskelbta apie ketinimus kurti “Vėtros” ledo ritulio klubą ir siekti dalyvauti Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL), kurioje kaunasi pajėgiausi Rusijos, Latvijos, Kazachstano ir Baltarusijos klubai, o nuo naujojo sezono prie jos prisidės ir Ukrainos komanda. Beje, KHL čempionate rungtyniaujančio Rygos “Dinamo” pastarojo sezono biudžetas, kuris buvo vienas kukliausių tarp KHL ekipų, sudarė apie 20 mln. eurų.

Kažkodėl tuomet kirbėjo mintis, kad Lietuvos ledo ritulio superklubo kūrimo idėja kažkuo panaši į didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio iš “Dvylikos kėdžių” užmojį Naujuosiuose Vasiukuose surengti tarpgalaktinį šachmatų turnyrą.

Deja, liūdna nuojauta pasitvirtino. “Vėtros” futbolininkams teko ieškotis naujų darbų vietų. Buvę šios komandos žaidėjai papildė “Sūduvos”, Pakruojo “Kruojos”, “Šiaulių” gretas, o keli futbolininkai bando laimę Rusijos, Baltarusijos ir Graikijos klubuose.

Koks bus futbolo ruduo

Lietuviška futbolo vasara buvo liūdna, o koks bus ruduo, priklausys nuo nacionalinės rinktinės starto 2012 m. Europos pirmenybių atrankos turnyre, kurio finalo turnyras po mažiau nei dvejų metų bus surengtas Lenkijos ir Ukrainos stadionuose.

Lietuvos futbolininkų, patekusių į pirmą grupę, varžovai bus pasaulio čempionų titulą PAR iškovoję ispanai, taip pat Čekijos, Škotijos ir Lichtenšteino rinktinės.

Trenerio karjerą pradedantis naujasis Lietuvos rinktinės strategas Raimondas Žutautas prie nacionalinės komandos vairo debiutavo gegužės pabaigoje – tąkart Charkove 0:4 pralaimėta Ukrainos futbolininkams. Birželį Lietuvos komanda Kaune laimėjo Baltijos šalių turnyrą (su Latvija sužaista 0:0, Estija įveikta 2:0). Paskutinė repeticija rugpjūčio 11-ąją numatyta taip pat Kaune – tądien bus išbandytos jėgos su Baltarusijos reprezentantais.

Mūsų šalies atstovai “Euro 2012″ kampaniją rugsėjo 3-iąją pradės Kaune maču su škotais, po keturių dienų laukia rungtynės Olomouce su čekais, o spalio 8-ąją – egzaminas Ispanijoje. Likusias penkerias atrankos rungtynes Lietuvos komanda žais jau 2011 m.

Tačiau jau dabar galima liūdnai prognozuoti, kad šalies sostinė ir kitąmet vėl liks be didžiojo futbolo. Priežastis seniai žinoma – Vilnius neturi tokio rango mačams tinkamo stadiono.

Sostinės Šeškinės mikrorajone tarsi šmėkla stūkso naujojo stadiono, kurio statyba nežinia kelintą kartą sustabdyta, griaučiai. Bet argi svarbu, kad Vilnius yra vienintelė Europos sostinė, neturinti tarptautinių standartų atitinkančio stadiono? Juk šalia stadiono-šmėklos išdygo garsusis prekybos centras, į kurį vaikų ekskursijos iš įvairių Lietuvos kampelių vežamos kaip į garsiausią šalies muziejų. Futbolas Lietuvos valdininkams, regis, egzistuoja tik tuomet, kai stebint prestižines pasaulio ar Europos pirmenybių rungtynes galima pasireklamuoti.

"Veido" archyvas