BFL

Vilniečių porai diagnozuota pastaruoju metu Lietuvoje retai registruojama užkrečiamoji liga – paratifas. Kaip Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, šių metų kovo 2–30 dienomis sutuoktinių pora keliavo po Indiją, kur, tikėtina, užsikrėtė paratifu A. Kelionės metu vilniečiai gyveno viešbutyje, namelyje prie Indijos vandenyno, maitinosi įvairiose vietose, gėrė fasuotą vandenį, tačiau dantų valymui naudojo vietinių vandentiekių vandenį, maudėsi vandenyne.

Pirmuosius ligos požymius ligoniai pajuto jau po kelių dienų sugrįžę namo, tačiau į ligoninę atsigulė tik balandžio 14 d. ir čia laboratoriniais tyrimais jiems buvo patvirtinta ligos diagnozė.

Vidurių šiltinė ir paratifas – yra ūmios infekcinės ligos, kurias sukelia Salmonella Typhi ir Paratyphi bakterijos. Šių ligų požymiai yra panašūs (karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, apetito stoka, odos išbėrimas), tačiau paratifo klinikiniai požymiai būna ne taip išreikšti. Slaptasis ligos laikotarpis gali užtrukti nuo 6 iki 30 dienų ir jis priklauso nuo suvalgytų bakterijų kiekio. Negydant, vidurių šiltinė gali komplikuotis žarnų prakiurimu.

Vidurių šiltinės ir paratifų infekcijos šaltinis yra žmogus. Paprastai šiomis infekcijomis užsikrečiama per maistą ar vandenį, užterštą sergančiųjų asmenų ar lėtinių bakterijų nešiotojų išmatomis.

Paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama apie 22 milijonai vidurių šiltinės ir apie 6 milijonai paratifų atvejų. Vidutiniškai kasmet apie 200 tūkstančių miršta nuo vidurių šiltinės. Dažniau šios infekcijos paplitusios šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.

Per paskutinius dešimt metų (2002–2010 m.) Lietuvoje užregistruoti 4 vietiniai paratifų atvejai – po vieną atvejį 2008 ir 2009 metais ir 2 atvejai 2006 metais. Per tą patį laikotarpį mūsų šalyje buvo užregistruoti 29 vidurių šiltinės atvejai.

Rizika keliautojams
Didžiausia rizika užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais yra keliaujantiems į Pietų Azijos šalis. Tačiau užsikrėtimo rizika galima ir Rytų Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Pažymėtina, kad Pietų Azijos šalyse yra didžiausia tikimybė užsikrėsti dauginiam antimikrobiniam atsparumui pasižyminčiomis sukėlėjų padermėmis. Užsikrėtimo ir susirgimo rizika priklauso nuo praleisto endeminėje teritorijoje laiko.

Todėl keliaujantiems į endemines teritorijas rekomenduojama pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. Kadangi vakcina pilnai neapsaugo nuo susirgimo, būtina laikytis kitų atsargumo priemonių:
• Nuolat kruopščiai plauti rankas su muilu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu.
• Gerti fasuotą geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių.
• Jei nesate tikri, kad vanduo saugus, patartina jį vartoti virintą.
• Kruopščiai plauti, valyti vaisius, daržoves, vartojamus

• Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užtrukus karščiavimui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją