Didesnis pridėtinės vertės mokestis, automobilių mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ar dešimtis kartų išaugęs žemės mokestis. Kurią nors šių dovanų, o gal ir kelias, Vyriausybė planuoja Lietuvai padėti jei ne po Kalėdų eglute, tai ant Naujųjų metų šventės stalo.

Seimo užkulisiuose juokaujama, kad jei iki šių metų pabaigos ir pavyks atidėti nemalonią procedūrą, tai po Naujųjų, pamačius skyles biudžete, be diskusijų bus patvirtinti bet kokie mokesčiai.

Prieš kelis mėnesius Seime pristatytos Finansų ministerijos parengtos Žemės mokesčio įstatymo pataisos yra priemonė, kuri teoriškai galėtų užkimšti naują šalies biudžeto skylę. Apskaičiuota, kad taikant naują įstatymo redakciją mokesčių už žemę būtų surenkama nebe 52 mln., o visas milijardas litų.

Viešojoje erdvėje įstatymo pataisos buvo pristatytos ne kaip papildomų biudžeto pajamų šaltinis, o kaip vienintelė efektyvi priemonė aktyvinti žemės naudojimą pagal paskirtį. Kaip tik tų nenaudojamų žemės sklypų savininkai esą tą milijardo litų vertės aukso krūvą ir supiltų. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) skambina pavojaus varpais įspėdamos, kad prisidengiant viešųjų ryšių vėliava – apleistų žemės sklypų savininkų drausminimu – slepiama pataisų esmė – kad mokestinė bazė radikaliai keičiama visiems žemės naudotojams.