Po krizės Lietuvoje padaugėjo žmonių, atsisakančių kreditinių kortelių. Pavyzdžiui, 2010 m. II ketvirčio pabaigoje buvo išduota 590 tūkst., o šiemet – jau tik 380 tūkst. kreditinių kortelių.
„Danske Bank“ vyriausiosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimu, būtent po finansų krizės žmonės (beje, ir bankų darbuotojai) pajuto didesnę skolinimosi atsakomybę: „Galima daryti prielaidą, kad banke dirbantys žmonės geriausiai suvokia finansinę riziką, tačiau krizė palietė visus, taip pat ir finansų sektorių. Todėl įvairiausi finansiniai sunkumai galėjo užgriūti ir šio sektoriaus darbuotojus, juk patys bankai mažino darbuotojų skaičių. Na, o bankų darbuotojai buvo dalis tų, kurių pajamos mažėjo, todėl natūralu, kad tas segmentas mažino savo norą naudotis šiuo produktu.“
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgia ir kitų tokių kortelių atsisakymo priežasčių. Jo teigimu, tai lėmė ir krizė, ir tai, kad apie 200 tūkst. kreditinių kortelių iš rinkos dingo dėl sustabdytos kelių bankų veiklos.
Krizė neaplenkė ir užsienio valstybių, tačiau jose kreditinių kortelių rinka gerokai didesnė nei Lietuvoje. „Palyginti su Vakarų Europa, ypač Skandinavija, mes atsiliekame labai smarkiai. Ekstremaliausias pavyzdys – JAV, ten kiekvienas vartotojas turi net po keturias korteles. Lietuvoje besinaudojančiųjų kreditinėmis kortelėmis proporciškai yra dešimt kartų mažiau nei JAV“, – aiškina Ž.Mauricas.
Beje, lietuviai, net jei ir turi kredito kortelę, ja naudojasi ypač retai, dažniausiai pirkdami lėktuvų bilietus ar apsistodami užsienio viešbučiuose. Be to, dažnas stengiasi šioje kortelėje turėti kažkiek pinigų ir į skolą nelenda. Štai studentas Artūras Stukala teigia, kad kreditine kortele naudojasi tik dėl papildomų nuolaidų, tačiau paskolos pasiėmęs nebuvo ir imti neketina. „Viskas priklauso nuo finansinės padėties ir uždarbio, tačiau net jei kada ir pritrūkčiau pinigų, tai bet kokiu atveju vengčiau tokių trumpalaikių paskolų vien jau dėl to, kad palūkanos yra ganėtinai didelės”, – tikina studentas.
Fotografas Mindaugas Dulinskas kreditinių kortelių sako taip pat vengiantis: „Tiesiog niekada neinu į minusą – tai ne mano būdui, stengiuosi gyventi pagal pajamas. Didesni pirkiniai yra numatomi iš anksto, o išlaidos jiems – planuojamos.”
Vis dėlto “Veido” kalbinti ekspertai mano, kad ilgainiui, ekonominei padėčiai gerėjant, Lietuvoje kreditinių kortelių turėtojų skaičius vėl šiek tiek padidės, bet pusės milijono nebepasieks, nes žmonės jau pasimokė. Tačiau tie, kurie naudojasi greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis (o Lietuvoje jų tikrai nemažai), gali nuspręsti, kad kreditinės kortelės jiems apsimoka labiau, nes jos paskolų leidžia tikėtis su mažesnėmis palūkanomis.

Kreditinių kortelių skaičius Lietuvoje (tūkst.)

2007 m. II ketvirčio pab.    280
2008 m. II ketvirčio pab.    415
2009 m. II ketvirčio pab.    550
2010 m. II ketvirčio pab.    590
2011 m. II ketvirčio pab.    515
2012 m. II ketvirčio pab.    380
2013 m. II ketvirčio pab.    380

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacijos duomenys