Vyriausybės programoje buvo numatyta nemažai uždavinių energijos taupymo ir efektyvumo didinimo, taip pat aplinkos politikos srityse.

Nemažai darbų padaryta, tačiau dalis jų liks kitoms Vyriausybėms, nes reikalingos investicijos į aplinkos apsaugą buvo sumažintos dėl pasaulinės ekonominės krizės, o daugiabučių namų renovacijos programos stojo ir dėl gyventojų pajamų sumažėjimo, ir dėl nepakankamo žmonių noro investuoti. Tiesa, pasigirdę Zarasų savivaldybės pasiūlymai skatinti daugiabučių renovaciją parodė, kad šį procesą sėkmingai gali ,,pajudinti“ ir savivaldybės. Bet labiausiai lūžio nepavyko pasiekti dėl Aplinkos ministerijos neaktyvumo.
Iš reikšmingesnių Vyriausybės (kartu su Seimu) atliktų darbų paminėtini šie: priimtos didelės apimties esminės Statybos įstatymo pataisos, sugriežtinančios reikalavimus tiems statiniams, kurie yra sudėtingesnės konstrukcijos, ir supaprastinta statybos dokumentų išdavimo tvarka tais atvejais, kai statomi paprastos konstrukcijos statiniai, aiškiai nustatyta valstybės institucijų ir pareigūnų kompetencija ir atsakomybė už piktnaudžiavimus ir vilkinimus.
Priimtos Miškų įstatymo pataisos. Tiesa, dėl šio įstatymo paminėtina tai, kad pirminiame variante, kurį buvo priėmęs Seimas, buvo numatyta galimybė derinti viešuosius ir privačius interesus naudojant miškus, deja, po Prezidentės veto Lietuva ir toliau liks žaliu, tačiau žmonių nemylinčiu kraštu. Turiu galvoje situacijas, kai nemažai asmenų, apsukriai pasinaudoję teisinėmis galimybėmis ar pažintimis, persikėlė žemes į gražias vietoves: paežeres, paupius ir miškus, pasistatė vilas, o iš tremties grįžę savininkai ar jų vaikai, vargais negalais (neretai per teismus) atgavę medžiais apaugusias tėviškes, dabar turi pareigą mišką tvarkyti, prižiūrėti, leisti visiems, kas tik nori, uogauti, grybauti, iškylauti, medžioti, tačiau jame negali pasistatyti net lauko tualeto.
Priimti fundamentalūs Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų paketai. Priimant šį paketą kilo aštrios diskusijos su kai kuriomis savivaldybėmis, taip pat šiame procese teko įsikišti ir valstybės vadovei su veto. Laikas parodys, kas buvo teisus, kas ne, tačiau taip toliau gyventi negalima. Atliekos turi būti rūšiuojamos, iš didelės dalies jų gaminama šiluma ir elektros energija, o ne ištisi laukai paverčiami baisią smarvę keliančiais sąvartynais. Šiame procese svarbus ir savivaldos vaidmuo, o Vyriausybė turėtų padėti įveikti naftos ir dujų verslo sluoksnių spaudimą. Pavyzdžiui, viena pigiausių šilumų Lietuvoje yra Tauragėje, kur katilinė kūrenama lentpjūvės atliekomis.
Dar vienas svarbus darbas, kuris greičiausiai liks ateičiai – vėjo jėgainių parkų statyba. Akivaizdu, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra mūsų ateitis, tai akcentuota šios Vyriausybės programoje. Kita vertus, turi būti aiškiai atsakyta, ar vėjo jėgainės daro neigiamą poveikį žmonėms ir, kas turi būti padaryta planuojant jų statybą, kad žmonės tokio poveikio nejaustų.
Matyt, nebus iki galo išspręsti ir klausimai dėl netvarkos medžioklės ūkyje: tarp politikų yra nemažai medžiotojų, kurie visomis išgalėmis priešinasi civilizuotam medžioklės santykių sutvarkymui. Iki šiol esanti sistema, paremta sovietine – kolchozine prigimtimi ir remiama to paties mentaliteto žmonių buvo sukritikuota ir Konstitucinio Teismo.
Pagaliau labai svarbus darbas, kurį planavo daryti ne viena Vyriausybė nuo pat įstojimo į ES – sprendimas pradėti Atominės elektrinės statybą.