Po savaitės septyniasdešimtmetį švęsiantis režisierius – apie ketinimus statyti filmą, atskleidžianti Salomėjos Nėries gyvenimo virsmus, apie rusiškų teatrų ateitį Baltijos šalyse ir rudenį laukiančią “Karaliaus Lyro” premjerą.

Jonas Vaitkus šiuo metu užsiėmęs savo vadovaujamo Muzikos ir teatro akademijos kino aktorių kurso diplominiais spektakliais, kitą savaitę pristatomais tarptautiniame “Tylos!” festivalyje. Taip pat pradėjo repetuoti Williamo Shakespeare’o “Karalių Lyrą” Valstybiniame rusų dramos teatre. O štai vaidybinio filmo “Demonų amžius” parengiamieji darbai tebėra scenarijaus tobulinimo etape: režisierius ir scenaristas Saulius Šaltenis vis dar derina tarpusavio pozicijas. J.Vaitkus teigia neišsirinkęs nė pagrindinio vaidmens atlikėjos, nes skubinti tokių sprendimų tol, kol nėra garantuotas filmo gamybos finansavimas, nemato prasmės.
Lietuvos kino taryba šįmet atmetė studijos “Sky Films” paraišką, atrankoje surinkusią itin menką balų skaičių, motyvuodama būtinybe tobulinti pateiktą filmo scenarijų. Planuojamas bendras “Demonų amžiaus” biudžetas siekia 2,5 mln. Lt, Lietuvos kino centro buvo prašyta 1,8 mln. Lt. Kol kas iš valstybės kišenės tėra atseikėta 71 640 tūkst. Lt parengiamiesiems filmavimo darbams.
Būtent nuo šio kino projekto, kurį ultrapatriotai nepelnytai sutiko kaip ketinimą ekrane išaukštinti sovietinę poetę Salomėją Nėrį, ir pradėjome pokalbį su režisieriumi.

VEIDAS: S.Nėries biografijoje esama kelių kritinių taškų, kuriems “sukabinti” poetės likimo interpretatoriai turėtų suregzti įtikinamas argumentų grandines. Visų pirma – lyrikės posūkis sovietinėn kairėn, taip pat paslaptingos jos antrųjų vedybų ir galiausiai atsivertimo ligos patale istorijos. Kaip jūs ketinate šiuos virsmus motyvuoti filme?
J.V.: Manau, atsakymai slypi pačioje Salomėjos asmenybėje: jos jautrume, nuoširdume, egoizme, įžeidume… Poetė turėjo narciziškų savybių ir labai jautriai viską priimdavo: tiek kūrybos kritiką, tiek mylimųjų išdavystes, tiek ir savo pačios nuoskaudas.
Emocionaliai ji pateko į tokią ideologinę naujų idėjų mėsmalę, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip išeitis iš susidariusios aklavietės: ji vėl pasijuto stipri, įtakinga, reikalinga bent tam tikrai grupei žmonių. Be to, buvo skatinama tiek pagyrimais, tiek premijomis. O praregėjimas išaušo pavėluotai… Visos tiesos apie jį mes nebesužinosime, nes pusšimtį metų tai buvo slepiama.
Ar bent įsivaizduojate, kiek poetei reikėjo jėgų, suvokus savo poelgių pasekmes, atlikti paskutinę išpažintį? Tokią sceną pajėgtų suvaidinti tik labai stipri aktorė. Ir apskritai ji turėtų būti stipri, kad pajėgtų perteikti kontrastingą vidinį S.Nėries gyvenimą, balansuojantį ties egzaltacijos ir savižudybės, idealizmo ir nevilties riba.
Dairausi galimos pretendentės ir filmuose, ir teatruose, bet tokios “šimtaprocentinės”, kurią pamatęs neabejočiau, kad būtent ji turėtų vaidinti, kol kas tikrai nėra.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m