Arūnas BRAZAUSKAS

Tarp liepos 14-osios parado vaizdų Paryžiuje galima matyti aplink Triumfo arką išsirikiavusią karinė techniką. Ten stovėjusios raudonai dažytos gaisrinės mašinos neatrodo itin militaristiškai, tačiau piliečiai taikos metu kviečia ne tankus, o medikus, ugniagesius, policininkus.

Šįmet liepos 14-ąją Nicoje, kur prie sunkvežimio vairo sėdęs teroristas nugalabijo per 80 žmonių, valstybė buvo vertinama pirmiausia pagal greitosios pagalbos darbą. Gedulo ceremonijoje Nicoje po kelių dienų da­lyvavęs Prancūzijos premjeras  Ma­­nuelis Val­lsas buvo nušvilptas, tačiau rimtos pretenzijos vyriausybei reiškiamos ne švilpimu, o interpeliacijomis. Apie vyriausybės vertimą Pran­cūzijoje kol kas nešnekama. Parlamentas vėl pratęsė nepaprastąją padėtį.

Mažai kas protestuoja, kad Prancūzijos policija dabar gali be teismo skirti namų areštą, atlikti kratas, drausti viešus susirinkimus, demonstracijas, skelbti komendanto valandą. Nepaprastoji padėtis Prancūzijoje įvesta pernai lapkritį po islamistų išpuolio, nusinešusio per 130 gyvybių.

Šį pavasarį, kada parlamentas svarstė, ar pratęsti nepaprastąją padėtį Europos futbolo čempionato laikotarpiu, šalies vidaus reikalų ministras pranešė, kad nuo lapkričio atlikta daugiau nei pusketvirto tūkstančio kratų, suimta apie 400 žmonių. Tarp jų nebuvo Nicos teroristo, kuris, kaip išaiškėjo, kelios dienos prieš išpuolį ištyrinėjo būsimą kruviną maršrutą. Pagauti tokį – tas pat, kas rasti adatą šieno kupetoje, arba patikrinti, kad kiekvienas, kuris perka kirvį, neims juo kapoti traukinio keleivių, kaip tai nutiko liepos 19 d. Vokietijoje, kur iš Afganistano kilęs jaunuolis sužeidė daugiau nei tuziną žmonių.

Izraelyje per kelis konfrontacijos su palestiniečiais dešimtmečius įgyvendinta daugybė veiksmingų saugumo priemonių. Gali būti, kad kai kurios Europos šalys ateity taps panašios į žydų valstybę su kontroliniais punktais keliuose, sekimo kameromis ir – svarbiausia – pilietinės visuomenės sutelktumu bei ryžtu priešintis terorui. Galima tiktai gūžčioti pečiais skaitant nuo 1955 m. Prancūzijoje galiojančius nepaprastosios padėties įstatymo punktus, kurie įteisina spaudos, televizijos, kino ir teatro cenzūrą.

Kokią tai turi prasmę totalinio interneto laikais? Tikėkimės, kad ES šalys imsis interneto kontrolės, kokia įvesta, pavyzdžiui, Kinijoje, tik po to, kai ims atrodyti, jog nepasiteisino fizinio saugumo priemonės. Negi dabar keisi seną gerą Prancūzijos įstatymą, kuris dar gali praversti?

Lietuva istoriškai yra nepaprastosios padėties žymūnė – vadinamasis karo stovis šalyje galiojo beveik visą 1919–1940 m. laikotarpį. 1926 m. antroje pusėje būta didelių laisvių pusmečio, kuris baigėsi su 1926 m. gruodžio perversmu. Karo padėties režimas buvo modifikuotas 1938 m. ir 1940 m. išnyko kartu su sovietine okupacija, atnešusia masines represijas bei deportacijas.

Turkijos atstumą nuo Prancūzijos galima matuoti kilometrais ir metais. Turkijoje nepavyko liepos 15-ąją prasidėjęs karinis perversmas. Prancūzijoje pastarojo karinio perversmo bandymo būta 1961-aisiais. To meto pučistams sėkmės atveju tereikėjo paskelbti nepaprastąją padėtį ir taikyti dabar taikomą Prancūzijos įstatymą.

Vienas dabartinis rusų disidentas pareiškė, kad norėtų, jog Rusija būtų policinė valstybė, kaip Vokietija prie kaizerio, kai paisyta teisės viršenybės ir policija neperžengdavo įgaliojimų.

Mano požiūriu, Lietuvos įstatymų leidėjams neverta sukti galvos dėl naujų teisės aktų. Nepaprastosios padėties įstatymas yra. Priimtos ir griežtai viešosios erdvės kontrolei būtinos teisinės priemonės, kurias siūlau atrasti besirengiantiems Konstitucijos egzaminui.