Tiek euro zonos šalių gyventojai, tiek nacionalinius banknotus tebešnarinantys europiečiai euru nebetiki ir jo nebenori, o dauguma ruošiasi dar ir būsimai recesijai.

Net 65 proc. lenkų mano, jog euro įvedimas pakenktų jų šeimos gerovei, o pusė apklaustųjų Lenkijos agentūrai OBOP prisipažino tikį, kad euras būtų kenksmingas dar ir nacionaliniam biudžetui.
Ir visa tai šalyje, kurios politikai be atvangos prisiekinėja visomis išgalėmis sieksią euro įvedimo, o patys lenkai ilgą laiką buvo vieni didžiausių euro entuziastų, kartu su estais pasižymėjusių ypatingu troškimu greičiau prisidėti prie euro zonos.
Tačiau prasidėjus euro zonos skolų krizei lenkų užsidegimas slūgsta. Štai šių metų kovo mėnesį euro pageidavo jau tik 32 proc., o dabar teigiamai apie šią valiutą atsiliepia vos 22 proc. mūsų kaimynų.
Regis, atsitokėjo net ir šalies politikai. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ką tik pripažino, kad euro idėjos neatsisakoma, bet joks sveiko proto žmogus jo nenorėtų įsivesti būtent dabar.
Kitose šalyse, kuriose klausimas yra ne ar eurą įsivesti, bet gal kaip tik jo atsisakyti, nuotaikos irgi skeptiškos, ypač tai būdinga turtingoms euro zonos valstybėms. Štai daugiau nei trečdalis prancūzų (32 proc.) agentūrai „Ifop“ išreiškė viltį grįžti prie nacionalinės valiutos franko. Guldenui nostalgiją pajuto net 58 proc. olandų, kuriuos apklaususios visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Maurice de Hond“ analitikai pastebi, kad nuo gegužės eurą palaikančių gyventojų šalyje sumažėjo, o guldeno šalininkų padaugėjo net 7 proc.
Nacionalinės valiutos šilingo trokšta net ir 18 proc., regis, viskuo patenkintų austrų, nors prieš metus šilingą čia šlovino vos 4–5 proc. gyventojų.
Itin įdomus ir suomių nuotaikų pokytis. Jau keletą mėnesių ši nedidelė, vos 5 mln. gyventojų turinti šalis, anksčiau garsėjusi lojalumu Europos Sąjungai ir bendrai valiutai eurui, vadinama tikra nenuorama. Neseniai Suomijos valdžia ES lyderius gerokai pagąsdino grasinimais nepritarti Graikijos gelbėjimo planui. Suomiams nė kiek nepatiko ir rumunų bei bulgarų užmojai įsilieti į bevizę Šengeno zoną.
Iki šiol ES kur kas ištikimesnė nei jos kaimynės Danija ir Švedija, pastaraisiais mėnesiais Suomija skleidžia signalus, kad ir pati nustojo džiūgauti dėl narystės ES. 2005 m. naryste ES buvo patenkinti 45 proc. Suomijos gyventojų, o šiemet – jau tik 37 proc. Be to, balandį suomiai puolė balsuoti už itin euroskeptišką partiją „Tikrieji suomiai“ (kad nereikėtų laužyti liežuvio, dabar jie vadinasi tiesiog „Suomiai“), kuri tapo trečia pagal dydį parlamento frakcija.
Kad ir kaip tai primintų juodąjį humorą, vieninteliais nuoširdžiais euro gerbėjais visoje Europoje dabar galima pavadinti tik… graikus. Grįžti prie savo nacionalinės valiutos drahmos jie nė neketina, kad ir ką praėjusią savaitę svaičiojo vėliau dėl to atsistatydinęs jų premjeras George’as Papandreou. Akivaizdu, kad jis visai nesusigaudo apie audringų tautiečių nuotaikas ir labai savotiškai interpretuoja nesibaigiančius jų protestus. Jam vaidenasi, kad graikai šūkalioja reikalavimus atsikratyti euro ir net narystės ES, o štai kompanijos MARC surengta visuomenės nuomonės apklausa praėjusią savaitę parodė, jog net 81,1 proc. apklaustų graikų tikisi ir toliau likti euro zonoje.
Pasak specialistų, tokių norų priežastis – viltis, kad narystė euro zonoje yra šansas bent šiek tiek suvaržyti politikų veiksmus. Iš esmės tik 40 proc. graikų tikisi, kad net ir naujai perrinkta valdžia savarankiškai sugebėtų ką nors pakeisti trūkinėjančioje šalies fiskalinėje politikoje, na, o dabartiniais politikais patenkinti tik 14,8 proc. graikų.

Vilties mąžta, nepasitenkinimo daugėja
O kaip europiečiai vertina ir Graikijos, ir visos euro zonos ateitį? Nuomonės – gana kategoriškos. Net 62 proc. austrų pasisako už Graikijos bankrotą ir „naują“ pradžią. Pusė jų norėtų, kad ta pradžia būtų už euro zonos ribų: 49 proc. kompanijos „Gallup“ apklaustų austrų pareiškė nenorį su graikais sėdėti prie bendro euro zonos stalo.
Dar daugiau Graikiją už borto išmesti norinčių gyventojų yra Olandijoje: čia tokią mintį palaiko 52 proc. respondentų. Klausiami, ką jie prognozuoja Graikijai, 69 proc. olandų suabejojo, kad ši šalis sugebės atsitiesti net gavusi paramą.
Vis dėlto niekas neprilygsta vokiečių ir prancūzų skepticizmui. Prancūzijoje recesijai yra nusiteikę daugiau nei 60 proc. gyventojų, be to, net devyni iš dešimties prancūzų mano, kad jos priežastimi taps neišvengiamas Graikijos bankrotas.
O nacionalinio Vokietijos transliuotojo ARD apklausa praėjusią savaitę atskleidė, kad tuoj prasidėsiančia recesija neabejoja ir 82 proc. vokiečių.
Be to, abiejose stipriausios ekonomikos euro zonos šalyse kaip niekur didėja nepasitenkinimas valdžia. Apklausų duomenimis, 60 proc. prancūzų neabejoja, kad per kitų metų prezidento rinkimus socialistas Francois Hollande’as triuškinamai laimės prieš konservatorių Nicolas Sarkozy. Na, o Vokietijoje gyventojų norą maištauti prieš valdžią rodo sparčiai didėjantis radikalios Piratų partijos populiarumas. Pasirodo, šiuo metu tai trečia populiariausia partija šalyje, ir jei rinkimai vyktų šiandien, už ją balsuotų jau ne 2 proc. kaip pernai, o net 10 proc. vokiečių.