Artėjant savivaldos rinkimams kadaise buvę įtakingi, bet dabar didžiojo žaidimo pakraštyje ar visai užribyje atsidūrę politikai bando iš naujo pradėti politinę karjerą.

Vos daugiau nei pusmetis liko iki kitų metų vasario mėnesį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų, tapsiančių rimtu išbandymu tiek valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai, tiek toms partijoms ir judėjimams, kuriuos 2008-ųjų rudenį rinkėjai paliko už Seimo borto. Vis dėlto pagrindinėms valdančiosios koalicijos ar opozicijos partijoms artėjantys rinkimai bus veikiau įtakos persidalijimas savivaldybėse ir raumenų mankšta prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus, o štai mažosios Seimo partijos ar šiuo metu didžiosios politikos užribyje esantys veikėjai vasarį spręs politinės mirties ar gyvybės klausimą.

A.Valinskas kuria partines struktūras

Praėjusį savaitgalį ne tik valdančioji Tėvynės sąjunga glaudino savo gretas vasaros stovykloje pamaryje. Viena mažiausių ir politologų seniai į nuostolius nurašyta Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija taip pat susirinko į vasaros sąskrydį Kaišiadorių rajone, kad ant Nemuno kranto aptartų ateities planus. O šie kol kas visiškai neatitinka politologų prognozių.

“Veido” žiniomis, greta alaus bokalo kilnojimo ir krepšinio kamuolio svaidymo “prisikėlėliai” ketino nuveikti ir rimtų darbų: įsteigti partijos jaunimo judėjimą, o šalia partijos – visuomeninį judėjimą “Ąžuolas”, kuris reikalingas dėl kelių priežasčių.

Viena, į visuomeninį judėjimą gali įsitraukti ir statutiniai pareigūnai bei nuolat Lietuvoje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, kuriems įstatymas draudžia būti partijų nariais. Antra, į visuomeninį judėjimą galima suburti tuos aktyvius “prisikėlėlių” rėmėjus, kurie dar turi entuziazmo dirbti partinį darbą, bet jų išrinkimas į oficialius postus reikalautų didelių pastangų ir santykių su esamais skyrių vadovais sugadinimo. Trečia ir bene svarbiausia priežastis – matydami potencialių rinkėjų alergiją pačiam žodžiui “partija”, Tautos prisikėlimo partijos organizatoriai nutarė pasiūlyti jiems balsuoti ne už “A.Valinsko partiečius”, o už tarsi neutralius visuomeninio judėjimo narius.

Regis, savo gretas papildę keliais didelę patirtį turinčiais Lietuvos politinio gyvenimo veteranais “prisikėlėliai” nutarė rimtai užsiimti tuo, kas kadaise vadinta partine statyba. Numatoma, kad ateityje partija, jaunimo organizacija ir judėjimas “Ąžuolas” įsteigs viešąją įstaigą Pilietinio ugdymo institutas, kuris turės tapti partinių kadrų rengimo mokykla ir politinių idėjų generatoriumi. Lygiai kaip kadaise konservatorių įsteigtas ir pastaruoju metu negražiai pagarsėjęs Demokratinės politikos institutas. Tiesa, kur paims tokios įstaigos veiklai būtinų pinigų, “prisikėlėliai” dar nežino. Tikimasi, kad bent jau iš pradžių didžiuma darbų bus atliekami visuomeniniais pagrindais.

Šalia gražių planų “prisikėlėliai” jau nuveikė ir visai rimtų darbų. Prieš mėnesį Neringos savivaldybės Tautos prisikėlimo partijos, Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio skyriai pasirašė koalicijos savivaldybių tarybų rinkimuose sutartį. Bendrą trijų partijų, apie kurių galimą jungimąsi visos Lietuvos mastu kalbama antri metai, sąrašą į rinkimus ves senas A.Valinsko draugas Arūnas Burkšas.

Pagrindinė užduotis, kurią šiuo metu sau kelia Tautos prisikėlimo partija – susikurti politinę tapatybę, kuri išskirtų ją iš kitų partinių organizacijų. Planuojama orientuotis į vadinamąjį spygliuotąjį elektoratą – žmones, kurių netenkina didžiųjų partijų veikla, bet kurie netapatina savęs su vadinamaisiais runkeliais.

"Veido" archyvas

A.Zuokas ir A.Valinskas mėgins suvilioti didžiosiomis partijomis nusivylusius rinkėjus

A.Zuokas tapo visuomenininku

Viena bėda – norinčiųjų rasti rinkėjų šiame segmente yra ir daugiau. Akivaizdžiai į miesto rinkėją, nusivylusį esama valdžia, bet ne liumpeną, taikosi ir buvęs ilgametis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, prieš mėnesį padėjęs partijos nario bilietą ir paskelbęs apie naujo visuomeninio judėjimo “Tėvynės atgimimas ir perspektyva” (TAIP) kūrimą. A.Zuokas neslėpė, kad šis judėjimas sukurtas taikantis į artėjančius savivaldybių rinkimus. Nors Seimas, priešingai nei tikėtasi, neatvėrė tokiems judėjimas kelio dalyvauti rinkimuose, A.Zuokas neabejoja, kad ras būdų, kaip apeiti šiuos apribojimus.

Apie tai, kad A.Zuokas ketina mesti liberalcentristus ir kurti nuosavą judėjimą, prabilta dar pernai, kai ponesėkmingų rinkimų į Europos Parlamentą Liberalų ir centro sąjunga nutarė išsirinkti naują lyderį. Kurį laiką nesėkmingai bandęs paversti dabartinę partijos vadovybę kišenine, A.Zuokas galiausiai trenkė durimis. Sunku dabar pasakyti, kas labiau lėmė jo apsisprendimą – ar netikėjimas partijos ateitimi, ar nesugebėjimas bent kurį laiką pabūti eiliniu partijos valdybos nariu, ar toks pat nesėkmingas bandymas išklibinti valdančiąją koaliciją, galiausiai privertęs A.Zuoką padėti ir Seimo nario mandatą. Akivaizdu viena – kitų metų vasarį A.Zuokas bandys prisistatyti vilniečiams kaip visiškai naujas, jokiais ryšiais su dabartine valdžia nesusisaistęs politikas.

Ar jam pavyks – nežinia. Viena vertus, merų Juozo Imbraso ir Viliaus Navicko valdymo atsikandę vilniečiai su vis didesne nostalgija mena A.Zuoko laikus. Kita vertus, rinkimai – tai pirmiausia organizacija. Be jos net pats gabiausias politikas nesugebės nieko pasiekti. O iš ko A.Zuokas burs savąjį TAIP, kol kas visiškai neaišku. Nebent sėkme pasibaigtų jau kuris laikas besitęsiantis jo flirtas su Gedimino Vagnoriaus “krikščionimis”, tačiau ir šie atskilėliai nuo A.Valinsko organizacinėmis struktūromis pasigirti negali. Užtat kraičio turi numanomą žiniasklaidos paramą.

A.Paulauskas gaivina partiją

Už Seimo borto atsidūrusios Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas – dar vienas žinomas politikas, ketinantis sudalyvauti kovoje dėl Vilniaus savivaldybės. Bent jau kalbama, kad jis būsiąs partijos sąrašo priekyje.
Pats A.Paulauskas “Veidui” tvirtino, kad kol kas jis labiau užsiėmęs partijos gaivinimu. “Po devynerių valdžioje praleistų metų iš arčiau susipažinus su partija paaiškėjo, kad reikia padaryti daug tiek organizacinių, tiek ideologinių permainų, – sakė A.Paulauskas. – Daugelis narių tiesiog nedirba partinio darbo, tad reikia juos paraginti nebijoti viešai dėstyti savo idėjinės pozicijos, tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, aišku, kartu galvojant ir apie savivaldybių rinkimus”.

"Veido" archyvas

A.Paulauskas ir A.Matulevičius mėgins grįžti į aktyviąją politiką

Kokios nors naujos visuomeninės organizacijos A.Paulauskas steigti nežada: “Jei jau visuomeninė organizacija ketina eiti į valdžią, vis tiek ji, kaip ta rožė, kurios kvapo nepaslėpsi, kvepės partija. Partijų antrinių organizacijų kūrimas rinkimams – nelabai sąžininga politika. O praktika rodo, kad galimybių apgaudinėti žmones lieka vis mažiau”.