Į mūsų savaitraščio klausimus atsako ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kodėl Lietuva 2008-aisiais pateko į tokią sunkią krizę?
A.K.: Yra dvi priežastys. Viena – globali krizė, kilusi po to, kai žlugus “Lehman Brothers” tarptautines finansų rinkas nusiaubė cunamis. Antra – Baltijos šalių ekonomika dar iki pasaulinės krizės buvo akivaizdžiai perkaitusi: burbulai nekilnojamojo turto rinkoje, kuriuos lėmė Baltijos jūros regione veikusių bankų labai lengvas požiūris į kreditų dalijimą. Tų dviejų priežasčių derinys ir smogė. Net jeigu nebūtų buvę pasaulinės krizės, Baltijos šalių ekonomikos vis tiek būtų aušusios. Bet kai prisidėjo pasaulinė krizė, tai bankai labai staigiai nutraukė kreditavimą, o tai ir lėmė staigų ekonomikos susitraukimą, 2009-aisiais siekusį net 19 proc. BVP.
VEIDAS: Ar Lietuva jau pergyveno krizę, ar mes dar tebegyvename veikiami krizės, kuri tiesiog stabilizavosi?
A.K.: Kaip sako Ingrida Šimonytė, Lietuvoje vienu metu vyksta trys krizės: ekonomikos, finansų ir mąstymo. Ekonomikos ir finansų krizės kilo, nes tuometė Baltijos šalių, ir ypač Lietuvos, valdžia netinkamai mąstė apie šalies finansus. Matomas ryškus skirtumas, palyginti su Estija, kurioje ekonomikos krizė buvo tokia pat gili kaip Lietuvoje, finansų krizė – tokia pati, bet iš krizės estai išeina būdami euro zonos nariai. Tuo tarpu Lietuva tik svajoja, kad galbūt 2014-aisiais bus euro zonoje. Skirtumas tas, kad Estija visą laiką turėjo subalansuotą, perteklinį valstybės biudžetą, turėjo pinigų rezervų, tad iš krizės išeina lengviau.
Grįžkime prie Lietuvos. Mąstymo pokyčius sunku įvertinti, bet manau, kad ši krizė mus visus pamokė, jog išlaidauti ir gyventi ne pagal pajamas negalima. Kalbant apie ekonomikos krizę galima sakyti, kad blogiausi laikai jau praeityje. BVP smukimas, didžiausias – 15 proc. – buvęs 2010-ųjų pradžioje, baigėsi. Šiemet BVP augimas siekia 6 proc. ir gali būti didžiausias visoje ES. O dėl Lietuvos finansų vis dar turime nemažų problemų – biudžeto deficitas tebėra didelis, kalbėti, kad valstybės finansų krizė baigėsi ir jau galime išlaidauti, nėra jokių galimybių.
Štai šitai ir reikia suprasti – mes galime vienu metu kalbėti apie ekonomikos atsigavimą, bet negalime kalbėti apie gerą valstybės finansų padėtį. Juo labiau negalime kalbėti apie žmonių kasdienybės pagerėjimą, kurį lemia atlyginimas, pensijos, darbo vietos. Čia atsigavimas ateis vėliau.

Visas interviu su premjeru tekstas – pirmadienį veidas.lt