Seimo cinizmas peržengia bet kokias padorumo ribas: balsuojant parlamentarams svarbiausia ne visuomenės interesai ir net ne tikroji jų pačių nuomonė, o galimybė sužlugdyti politinių oponentų siūlymus.

“Visi supranta, kad tai neišvengiamas dalykas. Alternatyvioje programoje opozicija irgi rašo tą patį. Bet ne, bus kalbama prieš ir gąsdinami žmonės vien todėl, kad mums patinka tas gąsdinimo procesas, o ne problemų sprendimas. Štai pagrindinė mintis – bet kokia kaina dėl populizmo apgaudinėti žmones, juos klaidinti, puikiausiai žinant rezultatą ir jų pasekmes, kad nuo to visiems bus tik blogiau”, – taip diskutuojant dėl pensinio amžiaus ilginimo iš Seimo tribūnos visiškai teisingai diagnozavo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys.

“Mes visiškai negalvojame, kas bus rytoj”, – lyg ir pritaria Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas. Tik taip jis kalbėjo prieš pustrečių metų, kai pats buvo valdančiosios daugumos atstovas ir įkalbinėjo tuometę opoziciją, o dabar valdančiąją daugumą nežlugdyti “Sodros” ir nespausti priimti valstybei nepakeliamai didelių motinystės išmokų. Dabar A.Sysas elgiasi lygiai kaip anuomet opozicija: “Taip, aš asmeniškai manau, kad nuo pensinio amžiaus ilginimo nepabėgsime. Taip, aš tai viešai deklaravau. Taip, tai yra socialdemokratų programoje. Tačiau Socialdemokratų partijos frakcijos sprendimas buvo nepalaikyti šio siūlymo. Aš laikausi frakcijos nuostatų, bet asmeniškai manau kitaip, todėl balsavime nedalyvavau”.

Ar politiniams oponentams privalu oponuoti vien tam, kad oponuotų, nepaisant padorumo, sveiko proto ir valstybės interesų?

Pensinis amžius: socialdemokratai balsuoja prieš savo programą

Birželio 19-ąją po balsavimo pateikus projektą laipsniškai pensinį amžių ilginti iki 65-erių metų premjeras Andrius Kubilius žemai lenkiasi keturiems opoziciniams socialdemokratams: “Šiandien noriu pasidžiaugti ir padėkoti bent jau daliai socialdemokratų, parodžiusių atsakingo požiūrio pavyzdį, kuriuo galėtų pasekti ir kiti”.

Birželio 30-ąją, kai turėjo vykti galutinis balsavimas, Seimo posėdyje užsiregistravo rekordiškai daug – net 138 iš 141 parlamentaro. Tačiau paskelbus balsavimą mygtukus paspaudė vos 63, todėl sprendimą teko atidėti. Tarp balsavusiųjų – nė vieno socialdemokrato. Opozicija argumentavo, kad nebuvo iki galo apsvarstyti visi siūlymai, nepalikta išimčių, pavyzdžiui, kelis vaikus užauginusioms motinoms.

“Atsiprašau, ar 2005 m. pasirašant konvergencijos įsipareigojimą nebuvo svarstyta, nebuvo analizuota situacija, ponia Vėsaite? Jūsų Vyriausybės nebuvo analizuota? Analizuota. 2007 m. priimant Vyriausybės nutarimą buvo analizuota? Buvo. Kada jūs tada melavote, kada  rūpinotės vargstančiais žmonėmis?” – piktinosi konservatorius R.J.Dagys.

Tačiau Seime kaip cirke – svarbiausia, kad pasisektų triukai: pastaruoju metu išskirtiniu rūpesčiu tik vienos lyties rinkėjais garsėjantis socialdemokratas Andrius Šedžius grąžė rankas, kaip konservatoriai sugriovė šalį, o konservatorius Antanas Matulas pasiūlė jam geriau gilintis į dalykus, kuriuos išmano, pavyzdžiui, Lino Karaliaus šlapimo klausimus ir pan.

Belieka priminti, kad ES svarstoma pensinį amžių laipsniškai tolinti iki 70 metų, nes visi suvokia, kad kitos išeities nėra.

Motinystės išmokos: konservatoriai atsižada savo principų

“Man tikrai nepriimtina, kad gerbiamoji Birutė Vėsaitė kalba, jog gimusį vaiką iš karto reikia atitraukti nuo mamos. Prisimenu sovietinę sistemą, kai vaikai nuo vienų metų buvo darželiuose. Iš tiesų taip yra auginami zombiai”, – tokia liberalų lyderio Eligijaus Masiulio pozicija. “Kolegų socialdemokratų visą laiką tokia nuostata, kad jie nevertina šeimos, kaip institucijos, kuri augindama sveikus vaikus atlieka visuomenei naudingą darbą. Mes to klausimo niekada nesuprasime. Mes kitaip įsivaizduojame, kokia turėtų būti visos mūsų visuomenės santvarka bei tvarka ir kas yra gerai, kas blogai”, – antrina R.J.Dagys. Labiau už socialdemokratus nekenčiančių šeimos nėra – tokie pareiškimai užfiksuoti Seimo stenogramose 2007 m. svarstant, ar didinti motinystės išmokas.

Išvedus paralelę, dabar šeimos nekenčia konservatoriai, nes jie siūlė mažinti motinystės išmokas. Žinoma, galima sakyti, kad dabar kitos aplinkybės. Tačiau 2007 m. tuometis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas įspėjo: “Mes visiškai negalvojame, kas bus rytoj. Kai pradėjome svarstyti socialinio draudimo biudžetą, jame nebuvo numatyta 100 mln. Lt dėl išmokų pratęsimo dvejiems metams. Na, tai minus 100 mln. ar 300 mln. – koks skirtumas? Be to, dabar vietoj trečdalio nubalsavome už pusę sumos, tai irgi pareikalaus iki 50 mln. Lt. Jeigu mes norime sužlugdyti socialinio draudimo biudžetą, tai teikime pasiūlymą mokėti iki septynerių aštuonerių metų vaikų priežiūrai ir taip išspręsime visas problemas. Siūlau ir kviečiu rimčiau įsigilinti, nes čia yra socialinio draudimo pinigai ir jų negalime švaistyti”.

Beje, A.Sysas, 2007 m. gruodį vienintelis iš 141 parlamentaro nepasidavęs populizmui ir susilaikęs balsuodamas dėl motinystės išmokų, dabar turi moralinę teisę priminti A,Kubiliui, kad šis balsavęs net už tuometės opozicijos siūlytas trejų metų motinystės atostogas. “Kas tai buvo – neatsakingumo pasekmė ar grynas populizmas, privedęs mus prie šios nemalonios diskusijos? Duoti labai lengva. Atimti – sunkiau”, – teisingai pastebi A.Sysas.

A.Kubiliaus, kaip ir kitų tuomečių opozicijos narių, mąstysena šiandien kaip du vandens lašai panaši į anuomet socialdemokratų. “Tokius nepagrįstus siūlymus gali teikti tik tie, kurie ketina likti opozicijoje. Valstybės skola 2012 m. sieks jau 70 proc. ir ją turės grąžinti aktyvių motinų vaikai per 20–30 metų. Nepritariu, kad mes praskolintume Lietuvą tokiu būdu”, – A.Kubilius, panašiai kaip A.Sysas 2007 m., aiškino, kas būtų, jei prisiimtume nerealius įsipareigojimus dėl motinystės išmokų.

Tad, perfrazuojant pačius konservatorius, tik prieš pusantrų metų, tektų daryti išvadą: konservatoriai, nubalsavę mažinti motinystės išmokas, nekenčia šeimos. O A.Sysas, nors pagaliau pasiūlyta tai, dėl ko jis taip kovojo prieš pusantrų metų, balsuodamas susilaikė. Iš socialdemokratų nebuvo nė vieno balso “už”.

Belieka priminti, kad ligos ir motinystės draudimo įmokų pernai surinkta apie 800 mln. Lt, išleista – 2,2 mlrd. Lt, o daugumoje ES valstybių, net pačiose turtingiausiose, mokamos vaiko priežiūros atostogos trunka nuo trijų iki devynių mėnesių.

Oponentų vienybė: prieš bendrą priešą, už bendrą naudą

Jei tokiais visuomenei jautriais klausimais kaip pensinis amžius ar motinystės išmokos žaidžiami žaidimai – jei vieni “už”, kiti būtinai “prieš”, ką kalbėti apie kitus klausimus. Pavyzdžiui, štai ką socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sakė iš Seimo tribūnos apie siūlomą generalinį prokurorą Darių Valį: “Pateikus jo kandidatūrą mums buvo kilę tam tikrų abejonių dėl jo darbo patirties, o šiandien per susitikimą visiems frakcijos nariams šitos abejonės buvo išsklaidytos. Kandidatas į generalinio prokuroro pareigas tikrai yra nepriekaištingos reputacijos, jis nesusijęs su jokiomis interesų grupuotėmis”. Ar dėl šių savybių pats A.Butkevičius susilaikė, o kandidatą parėmė tik trys socdemai?

Tačiau politinis revanšizmas kartais suvienija ir labai skirtingas politines jėgas. Baimindamiesi, kad jau per savivaldybių rinkimus neatsirastų varžovas – Artūro Zuoko buriamas visuomeninis judėjimas “Taip”, parlamentarai pamynė net Konstitucinio Teismo sprendimą ir nė vienam nebalsavus “prieš” neleido visuomeninėms organizacijoms dalyvauti savivaldos rinkimuose. Beje, net dešimt iš 25 socialdemokratų palaikė tokį valdančiųjų pateiktą projektą.

Dar didesnę vienybę politikai demonstruoja, kai pakvimpa pinigais. Tuo metu, kai politiniai oponentai mirtinai ginčijosi, kiek ir kokių socialinių išmokų sumažinti, patys (tai yra partijos) draugiškai pasidalijo 4,1 mln. Lt (nuo 2000 m. partijos pasiskirstė jau per 70 mln. Lt). Gegužę net 90 balsų “už”, susivienijus aršiems oponentams socialdemokratams ir konservatoriams, nutarta anksčiau numatytą galimybę partijoms gauti kompensacijas pakeisti į prievolę. Maža to, nutarta, kad įstatymas turi galioti atgaline data: numatyta išmokėti išmokas už ankstesnius rinkimus, o atskiru punktu – kad išmokos turi būti mokamos netgi nelaukiant įstatymo įsigaliojimo rugsėjo 15 d. Taigi, finansų ministre Ingrida Šimonyte, ar Seimo nariai ne labiau verti gauti į snukį nei tie, kuriems jūs norėtumėte vožtelėti už nuomonę, kad valstybės išlaidos nemažėja dėl biurokratų?

Oponavimas: normalu, jei neprarandamas saikas

Lietuvoje nėra tirta, kiek mūsų valstybės politika formuojama pagal tikrovės diktuojamas sąlygas, o kiek veikiama partijų, frakcijų interesų ir ideologijos. “Vakarų demokratijose taip pat yra tokios praktikos, kai opozicija balsuoja už vieną ar kitą sprendimą tik tam, kad prieštarautų valdantiesiems, tačiau tokių sprendimų yra akivaizdi mažuma. Politologas Richardas Rose’as yra suskaičiavęs, kad Didžiojoje Britanijoje tokių atvejų ne daugiau kaip 20 proc.”, – pabrėžia Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Tikrai nereikia stebėtis, kad politiniai oponentai laikosi skirtingų pozicijų, tačiau vertėtų skirti ideologinius skirtumus nuo realybės ir valstybės interesų pirmenybės ar, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, savo pačių žodžių ir net savo programos. Deja, atrodo, Lietuvoje politikai pasiryžę oponuoti, kad oponuotų net iki grabo lentos, ir tai, kaip paaiškėjo per prezidento Algirdo Brazausko laidotuves, ne tik metaforine prasme.