2013 Spalio 08

Popiežius reformuoja Vatikaną, bet ne Bažnyčią

veidas.lt


Grąžinti Bažnyčią tikintiesiems – tokią misiją išsikėlė popiežius Pranciškus, pradėdamas Vatikano biurokratijos reformas, tačiau krikščioniško mokymo kaitos tikėtis neverta.

Praėjo šiek tiek daugiau nei pusė metų nuo naujojo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. Šventąjį Sostą užėmęs kardinolas Jorge Mario Bergoglio, tapęs pirmuoju popiežiumi išrinktu jėzuitu ir pirmuoju Bažnyčios vadovu iš Lotynų Amerikos, nuo tos akimirkos, kai pirmą kartą pasirodė sausakimšai tikinčiųjų miniai Vatikano Šv. Petro aikštėje, nesiliauja stebinti pasaulio. J.M.Bergoglio, tapdamas 266-uoju popiežiumi, taip pat yra pirmasis, pasirinkęs Pranciškaus vardą.
Kaip atskleidė pats popiežius, konklavoje surinkus reikiamą daugumą – dvi trečiąsias visų kardinolų balsų, pasigirdo plojimai, o šalia J.M.Bergoglio buvęs kardinolas sveikindamas jį apkabino ir pašnibždėjo: „Nepamiršk vargšų.“ Būtent tada jam į galvą toptelėjo šv. Pranciškus Asyžietis, vienuolis ir katalikų šventasis, įkūręs Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordiną, – neturto, taikos žmogus ir visų Dievo kūrinių saugotojas.
Naujasis popiežius į Bažnyčios ir Vatikano reikalus pažvelgė būtent šiomis akimis: Bažnyčia turi būti paprasta, bet ne prasta. Tai jis pradėjo rodyti savo pavyzdžiu, o visą pasaulį pirmosiomis dienomis stebinę vaizdai jau tampa norma: į lėktuvą lagaminą popiežius Pranciškus nešasi pats, po Vatikaną važinėja paprastu „Ford Focus“ automobiliu be palydos, o susitikimus su vietos bendruomenėmis derina savarankiškai, teigdamas, kad „turime išmokti tapti normalūs“.
Komentuodamas tokį naujojo popiežiaus elgesį Milano arkivyskupas Angelo Scola mano, kad tai kyla iš jo asmenybės: „Jo veiksmai rodo, kad tikėjimas visų pirma yra pamoka patiems. Žmogus tampa tikėjimo liudytoju, kai pats nuoširdžiai daro tai, apie ką kalba, – taip jis pats tampa autoritetingu savo idėjų balsu.“
Todėl žiniasklaidoje popiežius Pranciškus dažnai pateikiamas kaip modernus, simpatiškas ir šiltas revoliucionierius, ypač jį supriešinant su pirmtaku Benediktu XVI, kuris piešiamas kaip nuobodus, šiuolaikiniam pasauliui priešiškas „tradicionalistas“. Tačiau ar iš tiesų taip yra?

Revoliucijos – nė kvapo

Tikrovė visai kitokia: ambasadorės prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Irenos Vaišvilaitės teigimu, daugelį Bažnyčios reformų pradėjęs Benediktas XVI kaip tik ir yra tikrasis reformistas. „Pasitraukdamas iš pareigų jis ne tik sukūrė precedentą, smarkiai pakeičiantį požiūrį į popiežiaus instituciją, bet ir sudarė savo įpėdiniui galimybę greitai perimti Bažnyčios valdymą, neįklimpstant pereinamojo laikotarpio po popiežiaus mirties sumaištyje.“
Šį popiežiaus emerito žingsnį linkstama laikyti estafetės perdavimu jaunesniam sekėjui, nesvarbu, kas jis būtų: Benediktas XVI tikėjo, kad jį pakeisiantis kardinolas tęs Bažnyčios stiprinimo darbus.
Tačiau būtent popiežiaus Pranciškaus pasirinktas viešojo veikimo stilius, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo Benedikto XVI, verčia manyti, kad vyksta esminė kaita. Galima teigti, kad sekuliarusis pasaulis dažnai yra klaidinamas šiuolaikinės žiniasklaidos, kuri Bažnyčios klausimus neretai nušviečia sau palankia šviesa. Naujausias to pavyzdys galėtų būti šešių mėnesių pontifikato proga paskelbtas popiežiaus interviu, kuriame jis pareiškė, kad Katalikų bažnyčia „apsėsta“ gėjų, abortų ir gimstamumo kontrolės klausimų. Kairysis JAV dienraštis „The New York Times“ tai nušvietė kaip „viltį liberaliems katalikams, kurie jautėsi atstumti per 35 metus trukusį Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI valdymą“. Tai neva esąs vilties spindulys, kad tūkstantmetis krikščioniškas mokymas „pagaliau prisitaikys prie modernaus pasaulio“.
Deja, tai tik viena mėnulio pusė, parodanti ribotą galimybę pažinti Katalikų bažnyčią per žiniasklaidą. Citata, ištraukta iš 13 puslapių interviu, tapo centrine dienraščio žinute, palikdama likusius dvylika puslapių šešėlyje. „JAV žiniasklaida dėmesį telkia ties abortais ir kontracepcija. Ironiška, jog tai įvyksta po to, kai popiežius tame pačiame interviu pareiškia, kad Bažnyčia turi daug platesnį interesų lauką, ir kitus svarbius klausimus išdėsto likusiuose puslapiuose“, – situaciją aiškina katalikiškos organizacijos „Knights of Columbus“ vadovas Carlas A.Andersonas.
Tad akivaizdu, kaip apibendrina CNN apžvalgininkai, kad Bažnyčios mokymas išliks toks pat, tačiau kalbėjimo tonas keisis. O ar keisis dar kas nors?

Vatikano didysis aštuonetas

Procesus, kurie iš tiesų vyksta, skeptikai vadina sukilimu prieš privilegijuotas biurokratines Vatikano struktūras, o palaikantieji – Benedikto XVI subrandintomis ir Pranciškaus tęsiamomis reformomis. Vatikano paslaptingumas, bankų ir kunigų pedofilijos skandalai smarkiai pakirto Bažnyčios autoritetą. Praėjusią savaitę susitikime su kardinolais popiežius kreipėsi į juos ragindamas padėti jam įvykdyti būtinas reformas, kad Katalikų bažnyčia taptų, kaip cituoja naujienų agentūra AFP, „mažiau Vatikano centristinė“. Ši grupė iš aštuonių kardinolų, popiežiaus iniciatyva pakviestų iš viso pasaulio, kad galėtų priimti savarankiškus, nuo Vatikano biurokratijos nepriklausomus sprendimus, jau praminta Vatikano G8 – didžiuoju aštuonetu.
Siekdamas sukurti skaidresnį Vatikano vaizdą, vasarą popiežius inicijavo Vatikano banko reformą, kurios vaisius pasaulis išvydo praėjusią savaitę, kai buvo paskelbta pirmoji banko metinė ataskaita. Ji atskleidė, kad Vatikano bankas pernai uždirbo beveik 117 mln. JAV dolerių pelno.
Tai tik pirmas popiežiaus Pranciškaus žingsnis stengiantis Bažnyčią grąžinant tikintiesiems. Atrodo, kad pirmasis popiežiaus pontifikato pusmetis visas puses verčia laukti, itin atsargiai vertinant Pranciškaus veiksmus. Pranciškus laužo ir kai kuriuos nusistovėjusius kanonus. Pavyzdžiui, plaudamas kojas pataisų kolonijos kaliniams jis papiktino ne vieną konservatyvų tikintįjį. Tačiau popiežius atšauna, kad jo vizija – „neturtingųjų Bažnyčia neturtingiesiems“. Skaidri ir visus priimanti, tačiau savo mokymą ir egzistencinę prasmę išsauganti Bažnyčia taip sieks užpildyti tuštėjančias bažnyčias.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...