Lietuvoje pamažu įsivyrauja požiūris, kad kraujas nėra prekė ir jo donorystė turi būti savanoriška. Praėjusiais metais Nacionaliniame kraujo centre neatlygintinų donorų kraujo surinkta dalis sudarė jau 51,25 proc. Pirmą kartą nuo 1997 m., kai mokama donorystė buvo įteisinta, savanoriškai duoto kraujo dalis viršijo mokamo.
Daugiausia (37 proc.) kraujo pernai surinkta iš jaunimo nuo 18 iki 25 metų, mažiausiai (4 proc.) – iš 56 m. ir vyresnių žmonių. Pagal donorų amžių Lietuva žengia koja kojon su pasauliu – būtent 18–25 m. jaunuoliai įneša didžiausią indėlį (38 proc.) į pasaulio kraujo banką, praneša pasaulio sveikatos organizacija.
“Procedūra paprasta ir neskausminga. Viso labo nejudėdamas paguliu 20 minučių ir taip galbūt kam nors labai padedu. Be to, prieš perpilant kraują, jis yra visapusiškai ištiriamas. Dėl to reguliariai duodamas kraują, kartu ir pasitikrinu, ar jame neatsirado nieko blogo”, – donorystės motyvus vardija Paulius Ambrazevičius, nuo 2005 m. kraują davęs 7 kartus.
Iš viso Lietuvoje kraujo donorais gali būti apie 60 proc. gyventojų, tačiau šia galimybe pasinaudoja tik apie 3 proc., didžioji dalis – vieną kartą. Per metus šalyje kraujas duodamas apie 100 tūkst. kartų. To pakanka patenkinti bazinius poreikius, tačiau problemų kyla prireikus retesnės kraujo grupės.