Norint išmaitinti augančią žmonių populiaciją, per artimiausius kelis dešimtmečius pasaulio ūkininkams reikės beveik padvigubinti maisto produkcijos kiekį. Pažvelkime, kokios naujausios technologijos žada jiems padėti ir kaip jos prigyja Lietuvoje.

Pernai įvairią įrangą ūkininkams gaminanti vokiečių įmonė „Fritzmeier“ pristatė naujausią savo tiksliojo ūkininkavimo prietaisą „Isaria“. Šis įrenginys turi kelias infraraudonųjų spindulių kameras, kurios atpažįsta augalų spalvą bei vešlumą, – pagal tai nustatomas azoto kiekis javuose. „Isaria“ montuojamas traktoriaus priekyje ir per sekundę gali atlikti iki tūkstančio matavimų. Gauta informacija patenka į borto kompiuterį, kuris apskaičiuoja, kokį trąšų kiekį tam tikroje lauko vietoje turi išpilti trąšų barstytuvas. Taip kiekviena lauko dalis gauna individualią trąšų dozę: ten, kur augalai skurdesni, trąšų pilama daugiau, o kur jų lapija vešli – mažiau.
Miuncheno technikos universitete atlikti lauko bandymai parodė, kad „Isaria“ leidžia sutaupyti apie 15 proc. trąšų. Tikslusis ūkininkavimas tampa vis aktualesnis Europos žemdirbiams: nors „Isaria“ kainuoja apie 100 tūkst. Lt, per metus jų parduota jau daugiau nei šimtas egzempliorių.
O kita didelė žemės ūkio technikos gamintoja „Claas“ pasiūlė analogišką įrenginį „Crop Sensor“. Australų bendrovė „Agri Con“ jau yra sukūrusi panašiai veikiantį prietaisą, atpažįstantį piktžoles ir galintį reguliuoti purškiamų herbicidų kiekį. Ten, kur nėra piktžolių, nuodingų cheminių medžiagų nepurškiama, todėl, pasak „Agri Con“ atstovo Peero Leitholdo, šis įrenginys galėtų padėti sutaupyti beveik 50 proc. herbicidų (ir ūkininko pinigų).
Taigi naujausios kompiuterinės ir komunikacijų technologijos leido atsirasti naujai sričiai – precizinei, arba tiksliajai, žemdirbystei (angl. precision farming), kai ūkininkų naudojami prietaisai leidžia labai tiksliai realiuoju laiku nustatyti įvairius veiksnius, darančius įtaką derliui ar prieaugiui, duomenis apibendrinti bei išanalizuoti ir vėliau operatyviai juos keisti.
Jau minėti įrenginiai kol kas žengia pirmuosius žingsnius, tad pažvelkime, kokias technologijas šiandien sėkmingai diegia ir gan plačiai naudoja Lietuvos ūkininkai.

Tikslūs traktoriai ir karvių melžimo robotai

„Prieš penkerius metus Lietuvos ūkininkai gan nepatikliai žvelgė į precizinės žemdirbystės instrumentus, tačiau šiandien lietuviams nebereikia aiškinti, kokią naudą duoda šios technologijos“, – tvirtina Vidmantas Liutkauskas, UAB Mobiliųjų sprendimų centro vadovas.
Pasak V.Liutkausko, vieni populiariausių tarp Lietuvos ūkininkų šiandien yra autopilotai – ypač tikslios automatinės žemės ūkio technikos vairavimo sistemos. Tokie įrenginiai naudojasi ypač tiksliais GPS palydovų ir mobiliojo ryšio operatorių siųstuvų duomenimis, todėl traktorius ar kombainus gali vairuoti savarankiškai, iki 2,5 cm tikslumu – vairuotojui tereikia apsukti techniką lauko gale. Ši technologija itin svarbi sėjant ar sodinant. Tarkime, jei sodinant daržoves vagos nors kiek iškryps, nuimant derlių kombainais daržovės gali būti sužalojamos ar net sutraiškomos. Tačiau ir tręšiant ar purškiant herbicidus tokie autopilotai padeda tolygiai padengti visą lauką – iš tiesų net ir labiausiai patyręs ūkininkas nesugebėtų taip tiksliai vairuoti žemės ūkio technikos.
Kitas populiaraus naujausių technologijų panaudojimo žemės ūkyje pavyzdys – kontrolė. Specialūs GPS siųstuvai ūkininkui praneša, kokiame lauke dirba skirtinga žemės ūkio technika, kokiu greičiu ji juda, kaip apkrautas variklis, kaip panaudojami degalai, – visi šie duomenys sumaniam žemdirbiui padeda optimizuoti ūkyje atliekamus darbus. Tai ypač praverčia didesniuose ūkiuose, kur dažnai dirba samdomi darbuotojai, kurie ne visada tinkamai atlieka visus darbus, tad kontrolės mechanizmas padeda stebėti jų darbo kokybę.
Beje, naujausios technologijos naudojamos ne tik žemdirbystės, bet ir gyvulininkystės srityje. Tarkime, karvių ūkiai yra priversti stambėti – dėl to didesnėse bandose daug sudėtingiau stebėti kiekvieno gyvulio sveikatą, primilžį bei kitus individualius duomenis, tokius kaip rujos laikotarpis. Karvių reprodukcijos procesai glaudžiai susiję su pieno primilžiu, tad nepastebėjus ir praleidus kelis rujos ciklus, stipriai krinta karvės pieningumas. Be to, kad duotų daugiau pieno, šiuolaikinės karvės su pašaru gauna vis daugiau proteinų, vitaminų ir mineralų, taip išsiderina galvijų metabolizmas, ir natūralūs procesai, tokie kaip ruja, vis sunkiau pastebimi.
„Laikydamas kelių šimtų karvių bandą ūkininkas susiduria su problema: tradiciniu būdu stebėti kiekvieną galviją nėra galimybių. Juolab kad naujosios kartos ūkininkai kartais net nenori eiti į fermą – juk ten nemalonūs kvapai“, – tikina Albinas Šulinskas, bendrovės „DeLaval“, parduodančios įvairius įrenginius pieno gamybos ūkiams, vadovas.
„DeLaval“ gamina specialius judesio jutiklius, kurie dedami karvei ant kaklo ir fiksuoja galvijo elgesį, kaip aktyviai jis juda, o po to šią informaciją siunčia į centrinį kompiuterį. Tad ūkininkas išmaniuoju telefonu prie jo gali prisijungti iš bet kokios vietos ir bus perspėtas, jei tam tikro gyvulio elgesys pasikeitė dėl rujos arba ligos. Šveicarijos bendrovė „Anemon“ neseniai pristatė savo prietaisą, kurį sudaro ne tik judesio jutiklis, bet ir atskiras termometras, dedamas į karvės genitalijas, – dėl to šis prietaisas daug tiksliau nustato karvės rują bei išsiunčia ūkininkui SMS žinutę.
Karvių melžimas fermose jau seniai yra vienas labiausiai technologizuotų procesų, tačiau pastaruoju metu šį darbą savarankiškai ir, beje, daug geriau nei žmogus gali atlikti melžimo robotai. Šiandien Lietuvos ūkiuose jau yra keliolika tokių robotų. Jie veikia tokiu principu: karvės, pajutusios koncentruotų pašarų kvapą, ateina į specialų gardelį, kuriame roboto ranka nuplauna tešmenį, pamasažuoja jį ir tada užmauna melžimo aparatą. Robotas turi vaizdo kamerą, nuskenuojančią trimatį karvės tešmens ir spenių vaizdą, todėl įrenginys kiekvieną karvę melžimui paruošia ir melžia visiškai individualiai. Toks robotas turi galimybę netgi realiuoju laiku tirti pieno sudėtį – taip galima laiku pastebėti įvairias ligas, gadinančias pieno kokybę.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.