"Veido" archyvas

Portugalijos premjeras J.Socratesas atsistatydino žlugus jo siūlytam biudžeto taupymo planui

Politinės ir ekonominės krizės ištikta Portugalija gali tapti trečiąja Europos Sąjungos nare po Graikijos ir Airijos, kuriai teks prašyti kitų ES šalių ištiesti pagalbos ranką.

Kovo mėnesį Portugalijos parlamentas atmetė vyriausybės pasiūlytą griežto taupymo planą, kuris būtų leidęs šaliai bent artimiausiu metu išsiversti be tarptautinės pagalbos. Po šio sprendimo Portugalija liko ne tik be strategijos, kaip bristi iš finansų krizės, bet ir be premjero, mat šį postą po parlamento verdikto paliko šešerius metus vyriausybei vadovavęs Jose Socratesas.

Tiesa, šalis neliko be valdžios – J.Socrateso vadovauta vyriausybė dabar tiesiog vadinasi “laikinoji” ir dirbs iki birželio, kai bus surengti priešlaikiniai rinkimai. Tačiau ekonominių problemų jie, akivaizdu, neišspręs, mat Portugalijos biudžeto deficitas siekia jau apie 7,3 proc. BVP, tai yra apie 13 mlrd. eurų. Be to, Portugalija balandžio ir birželio mėnesiais turės išpirkti obligacijų, vertų 9,5 mlrd. eurų, ir balandį lėšų dar galbūt pakaks, tačiau birželio įsipareigojimams jų nebeužteks, o skolintis Portugalija bus nepajėgi. Jau šiuo metu finansų rinkose skolinantis penkeriems metams Portugalijai taikomos 8,5 proc., o dešimčiai metų – 7,8 proc. metinės palūkanos, nors dar sausį jos atitinkamai siekė 7 ir 6,7 proc. Na, o birželį palūkanos greičiausiai bus dar didesnės, nes ką tik Portugalijos skolinimosi reitingą nuo A– iki BBB sumažinusi tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s” ketina šį reitingą netrukus vėl peržiūrėti.

Trūksta 70 mlrd. eurų

Skaičiuojama, kad Portugalijai gali prireikti apie 70 mlrd. eurų tarptautinės pagalbos, iš jų šiemet – mažiausiai 20 mlrd. eurų.

Beje, Portugalija nuo pat ekonomikos krizės pradžios buvo priskiriama prie silpnų valstybių grupės. Analitikai pabrėžia, kad Portugalijos taupymo reitingas yra vienas žemiausių Europoje ir toks buvo net ekonominio pakilimo laikotarpiu. Mat per visą dešimtmetį Portugalijoje, priešingai nei kitose ES šalyse, nebuvo nei statybų sektoriaus bumo, nei staigaus vartojimo didėjimo, tad per pastarąjį dešimtmetį čia beveik nepakito BVP vienam šalies gyventojui.

Tačiau su rimčiausia krize Portugalija susidūrė tuo metu, kai ji ištiko Graikiją: sustiprėjus bendram investuotojų nepasitikėjimui, Portugalijai buvo padidintos kreditų palūkanos. Šalis nuo praėjusių metų pavasario jau tris kartus mažino išlaidas ir didino mokesčius. Tai tik įpykdė gyventojus, o ekonomiką dar labiau sulėtino, tačiau palūkanų sumažinti nepadėjo.

Svarbu tai, kad padėtis Portugalijoje neigiamai veikia ir visą ES rinką. Pavyzdžiui, įvykiai Portugalijoje praėjusią savaitę dar labiau nusmukdė euro kursą JAV dolerio atžvilgiu: bendroji Europos valiuta atpigo nuo 1,4117 iki 1,4103 JAV dolerio.