Snieguota ir speiguota praėjusi žiema padarė viską, kad krizės nukamuoti lietuviai ją įsimintų ilgam. Atsisveikinimo gestas – ledu paspringusios upės – ne tik kelia paniką netoli jų gyvenantiems vandens semiamiems žmonėms, bet ir augina materialinius nuostolius, kurie šiemet sieks keliolika milijonų litų.

Vien Lietuvos draudimo bendrovės jau skelbia apie negirdėtai dideles išmokas nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms. Rekordininkas – “Lietuvos draudimas”, prognozuojantis, kad jo išmokų suma gali siekti 2 mln. Lt. Toliau rikiuojasi “Ergo Lietuva” (750 tūkst. Lt) ir “PZU Lietuva” (450 tūkst. Lt). Dažniausia nuostolio rūšis – sugadintas nekilnojamasis turtas ir namų apyvokos daiktai. Vienai bendrovių teks padengti dviejų visiškai naujų nuskendusių automobilių nuostolius – vien jie siekia 250 tūkst. Lt.

Savo turto neapdraudę ir potvynio nuskriausti žmonės gali rikiuotis prie savivaldybių su prašymais atlyginti nuostolius. Tiesa, kada tai įvyks – prognozuoti sunku. Pinigų reikės viskam: sugriautiems pylimams atstatyti, srovių išgraužtiems keliams sutaisyti, sudegusioms elektros pastotėms suremontuoti.

Šilutės rajone išrinktas Seimo narys Audrius Endzinas skaičiuoja, kad vien pamario regione nuostoliai dėl potvynio šiemet sieks kelis milijonus litų – tokios stichijos čia nebūta mažiausiai keliolika metų. Kauno ir Panevėžio rajonų valdžia, iš viso pirmą kartą susidūrusi su tokiu vandens lygio kilimu, kol kas dar net nesiima prognozuoti žalos masto.
Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius jau perspėjo, kad Valstybės rezervo fonde, iš kurio mokama parama stichinių nelaimių atveju, tėra 10 mln. Lt.