Šiuo metu Lietuvoje mažiausiai populiarūs ir sunkiausiai pirkėjų pardavėjai randa didelės kvadratūros individualiems namams, žemės ūkio paskirties sklypams, skirtiems statyboms, pirmų ir paskutinių aukštų butams. Palyginti su piko metu (2004–2008 m.), didžiausias pirkimo sandorių skaičiaus kritimas fiksuojamas gyvenamųjų namų ir sklypų segmentuose – daugiau nei 50 proc.

Nuo 2007 m. būsto kainos šalies dimiesčiuose sumažėjo 33–46 proc. UAB “Ober-Haus” generalinio direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Pleterio duomenimis, 2008–2009 m. žemės sklypai šalyje atpigo vidutiniškai 35–45 proc.

Didelių sklypų, tinkančių komercinei veiklai ar gyvenamojo ploto statybai, kainos nuo jų piko nukrito net 50–80 proc. Specialisto teigimu, yra sklypų, kurių kainos mažėjimas skaičiuojamas nebe procentais, o tiesiog kartais.

Tipiškas tokių sklypų pavyzdys – žemės ūkio paskirties sklypai aplink didmiesčius, kuriuos tikėtasi urbanizuoti. Pavyzdžiui, už sklypus šalia Kauno ar Klaipėdos, kurie pirmiau kainavo 1–3 tūkst. Lt už arą, šiuo metu pirkėjai siūlo nebent 50–200 Lt už arą.