Per pastaruosius ketverius metus skiepijimasis nuo tymų Lietuvoje sumažėjo 4 proc., o to rezultatas – daugėja sergančiųjų šia liga. Pernai mūsų šalyje registruoti vos du tymų atvejai, o šiemet šia liga užsikrėtė jau dvylika žmonių: trys vaikai ir devyni suaugusieji nuo 25 iki 68 metų amžiaus.

„Tymų virusai ypač lakūs, plinta oro srautu visame pastate, pavyzdžiui, koridoriais, ventiliacijos kanalais, ir išsilaiko maždaug dvi valandas. Užsikrėtęs žmogus keturias dienas dar nejaučia jokių požymių, bet jau platina ligą. Nei patalpų vėdinimas, nei asmens higienos laikymasis nuo tymų neapsaugo. Tik skiepai padeda išvengti ligos“, – pabrėžia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
LSMU MA Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis atkreipia dėmesį, kad anksčiau tymai buvo suvaldyti būtent skiepais, bet daugėjant tėvų, kurie atsisako skiepyti vaikus dėl religinių ar moksliniais tyrimais nepagrįstų įsitikinimų, esą skiepai sukelia autizmą, kyla šios ligos protrūkiai. Štai 2011 m. Europoje registruota daugiau kaip 30 tūkst. tymų atvejų, o Rusijoje ir Gruzijoje infekcija nusinešė kelių vaikų gyvybes.
Pasak A.Laiškonio, nė vienas ligos sukėlėjas neišnyko, todėl tik skiepijantis galima kontroliuoti tymų plitimą.
Lietuvoje vaikai nuo tymų nemokamai skiepijami 15 mėn. ir šešerių septynerių metų amžiaus. D.Razmuvienės žodžiais, jeigu vakcina įskiepyta bent du kartus, tymais žmogus neužsikrės. Ši liga negresia ir vieną kartą ja persirgusiems. Imunologė primena, kad sergant tymais dažnos komplikacijos – plaučių ir net smegenų uždegimas, gerklų pakenkimas, todėl svarbu atpažinti pirmuosius tymų požymius. Ši liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu, po kelių dienų pasireiškia bėrimas galvos srityje, vėliau jis apima liemenį, galūnes.