Pradedančių jaunų verslininkų neatgraso nei bankrotai, nei sunki pradžia.

Jauniems verslininkams Daumantui Dvilinskui ir Mindaugui Kriščiūnui dar tik po 23 metus, tačiau jie jau kuriasi JAV inovacijų lopšyje – Silicio slėnyje. Prieš metus baigę studijas Lankasterio universitete Didžiojoje Britanijoje, vaikinai sukūrė socialinę turinio atradimo platformą „Pinevio“, – ir jos perspektyvomis patikėjo užsienio investuotojai. „Pinevio“ įkūrėjai – antri lietuviai, besikuriantys Silicio slėnyje po tarptautiniu mastu išgarsėjusio Ilja Laurso.
Kelias į JAV aukštųjų technologijų centrą jauniems verslininkams atsivėrė netrukus po to, kai rugsėjo viduryje jie buvo pakviesti pademonstruoti savo produktą Silicio slėnyje rengiamoje konferencijoje „Demo fall“, kur jaunos ir greitai augančios įmonės (“startup”) pristato inovacijas potencialiems investuotojams ir žiniasklaidai. Lietuvių verslo idėja sudomino ten veikiantį bulgarą verslininką ir jau spalio pradžioje „Pinevio“ gavo 30 tūkst. eurų injekciją. „Finansavimo sulaukėme per savaitę – tai neįtikėtina“, – džiaugiasi D.Dvilinskas.
M.Kriščiūnas šiuo metu Silicio slėnyje pradeda įsikūrimo darbus, o D.Dvilinskas nuvyko į Bulgariją, kur investuotojas paskyrė programuotojų komandą, padedančią kurti lietuvių sugalvotą produktą. „Pinevio“ projektą planuojama pristatyti kitų metų pradžioje, tačiau prieš tai svarbiausias jaunų lietuvių tikslas – pritraukti daugiau investicijų.
„Pinevio“ – nuorodų archyvas ir socialinė turinio atradimo platforma, kurioje galima rasti vartotojo pomėgius atitinkančią informaciją, kitų žmonių sukauptą socialiniuose tinkluose. „Mes nekonkuruojame su „Facebook“ ar kitais tinklais. Mūsų idėja yra pastatyta ant jų. Pavyzdžiui, mes surenkame nuorodas, kuriomis pasidalijote ant „Facebook“ sienos, išanalizuojame jas semantiškai ir suformuojame archyvą. Atsižvelgdami į jį leisime atrasti kitų žmonių su panašiais pomėgiais archyvus“, – verslo idėją aiškina D.Dvilinskas. Šį projektą jaunuoliai kūrė metus, padedant įvairiems užsienio mentoriams ir verslo akceleratoriams, kurių tikslas aprūpinti pradedančiuosius verslininkus ekspertų konsultacijomis ir finansine parama.
Užsienio šalių verslo akceleratorių parama pasinaudojo ir kiti jaunų lietuvių verslai – trijų lietuvių sukurta atviro kodo programa „ImpressPages“, skirta kurti ir valdyti svetaines, šių metų pradžioje buvo atrinkta tarp 10 perspektyviausių verslų į verslo akceleratorių Anglijoje „The Difference Engine“. „Pagrindinė „ImpressPages“ idėja – sukurti itin lengvai suprantamą įrankį svetainių kūrėjams ir jų administratoriams“, – pasakojo vienas iš šios jaunos Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės įkūrėjų 26 metų Audrius Jankauskas. Lietuvių produktas, kurį vartotojai savarankiškai išvertė į 16 kalbų, pripažįstamas toliau – jis pateko į tarptautinio IT produktų konkurso „Open Source Awards 2011“ finalą kaip „Perspektyviausias atviro kodo projektas“. Tiesa, pajamų „ImpressPages“ projektas kol kas neneša.
Pavyzdžių, kai jauni lietuviai su neseniai įsteigtomis įmonėmis įsiveržia net į tarptautines erdves, yra ir daugiau. Štai 26 metų Dalia Lašaitė – viena iš įmonės „Campalyst“ steigėjų. Šios į Londono ir Niujorko rinką besistengiančios įeiti kompanijos tikslas – padėti klientams suprasti, kokia komunikacijos ir reklamos strategija socialiniuose tinkluose atneša daugiausiai naudos. Pavasarį pirmąją „Campalyst“ versiją D.Lašaitė kartu su keliais bendraminčiais sukūrė nuvažiavusi į „start-up“ savaitgalį Rygoje „Garage 48“.

Inovatyvių verslo idėjų – vis daugiau

Nors minėtos kompanijos dar tik kuria savo produktus ir bando įsitvirtinti rinkoje, jau galime rasti pavyzdžių, kai jaunimo įkurtos įmonės skaičiuoja realius pardavimus. Viena iš tokių – informacinių technologijų produktus žemės ūkiui kurianti įmonė „Art21”, kurios savininkas – 23 metų Augustas Alešiūnas. Į įmonę investavęs ir „Verslo angelų fondas“.
„Pirmieji mūsų klientai buvo elevatoriai, užsiimantys grūdų sandėliavimu. Visas jų veiklos procesas buvo apskaitoms naudojant kartoteką – po spintą dokumentų stovėdavo kiekviename kabinete. Dabar jų neliko, o darbo našumas padidėjo iki 20 proc. Mes tapome programinės įrangos žemės ūkio sričiai kūrimo lyderiais ir pradėjome ją eksportuoti į užsienį“, – verslo idėjos naudą pabrėžia A.Alešiūnas.
Šiemet „Art21”savo sukurtą programą parduos Ukrainos įmonei, o spalio pabaigoje pristatys naują produktą – ūkininkams skirtą operatyvinę verslo valdymo sistemą „Agrosmart“, kuri veiks kaip ekspertinis patarėjas: galės indikuoti, kiek trąšų naudoti atsižvelgiant į žemę, leis centimetro tikslumu stebėti, kur važinėja technika, ir t.t. A.Alešiūnas tikisi, kad apyvarta šiemet viršys milijoną litų.
Tokius pat planus puoselėja ir kitos jaunos įmonės „Nuostabioji technologija“ vadovas, trisdešimtmetis Remigijus Vyšniauskas. Ši kompanija, kurianti elektros energiją taupančius gaminius su šviesos diodais reklamai, fabrikų, prekybos tinklų apšvietimui, pernai irgi sulaukė „Verslo angelų fondo“ investicijos. R.Vyšniauskas įsitikinęs, kad šviesos diodų gaminiai – ateitis, nes per kelerius metus jie įsitvirtins ir namų ūkiuose. Netrukus įmonė pristatys du naujus produktus – pramonei ir prekybos centrams skirtas naujos kartos LED lempas, sunaudojančias perpus mažiau elektros energijos nei fluorescensinės lempos, ir LED lemputes, kurios bus naudojamos „Snaigės“ šaldytuvų gamyboje.
Be abejonės, tarp išskirtinių jaunų Lietuvos verslininkų pavyzdžių reikėtų paminėti ir bendrovės „Pixelmator“ įkūrėjus brolius Dailides, sukūrusius sėkmės sulaukusią paveikslėlių redagavimo programą.
Beje, pastaraisiais metais jaunų perspektyvių įmonių pastebimai daugėja. Tam įtakos turėjo ir Lietuvoje suintensyvėję verslumo renginiai, ir aktyvesnė rizikos kapitalo fondų ir “Verslo angelų” veikla – patyrę investuotojai ėmė investuoti į pradedančias įmones. Be to, Lietuvoje pradėjo kurtis verslo akceleratoriai, besirūpinantys, kad jų remiamos verslo idėjos greitai įgautų pajamas nešantį kūną. Štai naujų verslų akceleratoriaus „Startup Highway“ įkūrėjas ir savininkas Rokas Tamošiūnas skelbia, kad pernai jų veikloje dalyvavo daugiau kaip 110 “startup“ įmonių, iš jų dešimčiai padėta pritraukti kapitalo, įvyko 19 verslumą skatinančių renginių.
Nors įvairiausi tyrimai rodo, kad lietuviai neverslūs, R.Tamošiūnas prieštarauja ir tvirtina, kad jaunimas nori judėti kita linkme. „Šiemet gavome šimtus aplikacijų iš naujų „startupų“. Be to, pernai tarp beveik kiekvieno didesnio Europos „startupų“ konkurso nugalėtojų, 10–15 proc. sudarė lietuviai. O “Eurobarometro” duomenimis, lietuviai ir latviai pirmauja ES pagal jaunimo steigiamus verslus“, – vardija R.Tamošiūnas.
Iš tiesų, 2009 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuva pagal jaunų verslininkų – 30 metų ir jaunesnių – proporciją yra antra ES, tačiau pagal vyresnių (55 metų ir daugiau) verslininkų dalį atsiduria prie galo. Jauni verslininkai sudaro 35 proc. visų verslininkų Lietuvoje. O „Creditinfo“ atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje kasmet daugėja jaunų vadovų (neretai jie būna ir savininkai) – 2009 m. vadovai, kurių amžius 18–29 metai, vadovavo 22 proc. naujai įsteigtų įmonių, 2010 – 25 proc., o 2011 – 29 proc.

Nesėkmės nepalaužė

Visi „Veido“ kalbinti jaunieji verslininkai pasižymi atkaklumu. Nors didžiajai daliai dar nėra nė 30 metų, jie jau turėję ne vieną įmonę ir net patyrę nesėkmės kartėlį – bankrutavę, bet vėl stojęsi ant kojų ir bandę iš naujo. A.Alešiūnas vos sulaukęs 16-os Vilniuje atidarė didžiausią kompiuterinių žaidimų ir interneto klubą, bet pirmas verslas jau po pusmečio bankrutavo. Tik trečias kartas nemelavo, kai nė dienos universitete nestudijavęs A.Alešiūnas 2007 m. įkūrė kompaniją „Art 21“.
Anksti į verslumą palinko ir A.Jankauskas, interneto svetaines pradėjęs kurti dar devintoje klasėje. Vėliau su bendraminčiais įsteigė mokymų portalą Lyga.lt, svetainių kūrimo įmonę “Apro Media”, kurias vėliau sėkmingai pardavė.
Ne atsitiktinai „Veido“ kalbintų jaunuolių verslumo užuomazgos pasirodė dar paauglystėje. Prieš porą savaičių Briuselyje vykusioje su jaunimo nedarbu kovojančios programos „Jaunimas ir darbas“ (Youth@Work) diskusijoje verslumo programos “Junior Achievement Young Enterprise“ vadovė Caroline Jenner pabrėžė, kad siekiant ugdyti verslumą, svarbu nuo mažens skatinti jaunuolius ieškoti idėjų, kurti, mokytis suprasti riziką. „Savo verslą pradeda 16 proc. visų mūsų programų dalyvių ir net 29 proc. baigusių universitetą – tai yra šešis kartus daugiau nei ES vidurkis“, – verslumo mokymo naudą pabrėžia C.Jenner.
Tiesa, kitiems jauniems žmonėms reikia tam tikro sukrėtimo ar postūmio. Štai R.Vyšniauską prieš porą metų imtis verslo paskatino krizė, nes didelė reklamos įmonių grupė, kur Remigijus karjeros laiptais buvo pakilęs iki direktoriaus pavaduotojo, neatsilaikė. „Tai buvo spyris į užpakalį, – pripažįsta R.Vyšniauskas. Ir nors „Nuostabioji technologija“ gimė išsinuomotame kabinete rūsyje, kurį po mėnesio užtvindė, per dvejus metus įmonė nuo dviejų žmonių išaugo iki 14 kolektyvo.
Kartais verslumą gali paskatinti ir suvokimas, kad galima gyventi kitaip. 27 metų rekuperatorių gamybos įmonės „Alasca LT“ savininką ir vadovą Paulių Radzevičių prieš ketverius metus imtis verslo įkvėpė perskaityta Bodo Schafero knyga „Pirmas milijonas per septynerius metus“. „Iki 22 metų verslas manęs visiškai nedomino. Dirbau samdomą darbą, bet po to pasidarė nuobodu ir pradėjau galvoti, kaip uždirbti milijoną. Įsimečiau į „Google“ šia frazę ir radau B.Schafero knygą. Perskaičiau ją per vieną ar du vakarus ir mano požiūris pasikeitė – atrodė, kad viską galiu, viskas paprasta“, – apėmusį jausmą pamena P.Radzevičius, po keturių mėnesių įsteigęs įmonę.
Vis dėlto nors pradedantysis verslininkas bene kasdien susiduria su didele tikimybe žlugti, darbui aukoja laisvalaikį ir savaitgalius – visi pašnekovai pripažino, kad dirbti tenka nuo 10 iki 18 valandų per parą – nė vienas jų nekeistų verslo teikiamos laisvės į samdomo darbuotojo rutiną.