Buvęs vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į ES Vygaudas Ušackas šiandien derasi Maskvoje, pristato bendrą ES poziciją ir siekia dialogo su Rusija. Duodamas interviu „Veidui“ jis teigė, kad Lietuva ES jau apšilo, todėl dabar turi judėti ES branduolio kryptimi.

VEIDAS: Prieš 12 metų sakėte, kad Lietuvai narystė ES ir NATO yra daug žadančio kelio pradžia, jei Lietuva pati ims kurti, o ne pasyviai stebės. Taigi Lietuva, kaip ES narė, kūrė ar stebėjo iš šalies?
V.U.: Kūrybą galima interpretuoti įvairiai. Pirmiausia mes turėjome prisitaikyti, pakeisti darbo kultūrą. Ir štai praėjus 12 metų jaučiame ryškius mūsų biurokratijos elgesio ir darbo kokybės pokyčius, kurie yra kūrybos rezultatas.
Antrą kūrybos pėdsaką palikome ES teisėkūroje. Turėjome 10 metų apšilti, suprasti, kaip ES priimami sprendimai, kaip sudaryti įvairias koalicijas, kad pasiektume reikiamų rezultatų.
O trečias mūsų įnašas buvo intelektinis. Prisidėjome prie požiūrio ir ES politikos Rytų, transatlantine kryptimi ar Rusijos atžvilgiu formavimo. Taigi praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių.
VEIDAS: Ką jau apšilusi Lietuva gali gauti iš narystės ES?
V.U.: Manau, kad mūsų eurokratai bei biurokratai Vilniuje ir Briuselyje jau apsiprato, perprato žaidimo taisykles, darbo kultūrą. Todėl drįstu teigti, kad siekdami nacionalinių Lietuvos interesų turėtume efektyviau išnaudoti šią patirtį. Nesvarbu kur: ar derantis dėl ES biudžeto lėšų paskirstymo; ar formuojant energetikos politiką; ar priimant mums svarbius sprendimus dėl elektros šaltinių diversifikavimo; ar aptariant Lietuvos santykius su kaimynais – Rusija ar Rytų partnerystės šalimis.
VEIDAS: Ko Lietuvai trūksta, kad ji dabar pasivytų kitas šalis ir taptų visaverte ES nare?
V.U.: Vertinant objektyviai, manau, esame ir griežti, ir realistai. Kaip ir dera prieš geras varžybas, reikia apšilti. O mes apšilti jau spėjome, todėl dabar reikėtų labai gerai apibrėžti savo nacionalinius interesus – ko siekiame ir praplėsti bendraminčių, sąjungininkų ratą. Jų ieškoti reikia ne tik tarp panašaus dydžio ar geografinės padėties valstybių. Turime palaikyti dinamiškus santykius ir su atokesnėmis šalimis, kurios dėl istorinių priežasčių ar geografinės padėties ne visada sulaukia tokio įvertinimo kaip mes.
Be jokios abejonės, nieko negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, todėl kitas svarbus uždavinys – toliau skatinti visuomenės informavimą ir diskusiją, kas yra ES ir kodėl jai priklausome. Juk tai – ne paramos teikėja, o bendras vertybes išpažįstančių valstybių politinė, ekonominė ir energetinė sąjunga. Mes savo ekonominių, politinių ir saugumo interesų labui esame lygiateisiai jos nariai. Negalima formuoti nuomonės, kad ES yra labdaros organizacija, o mes – nuolatiniai paramos gavėjai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.