Gintaras Sarafinas
“Atsakomybė už Valdovų rūmus turi būti kolektyvinė”, – teigia kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Tai labai keista girdėti iš tokio, regis, profesionalo, nes jis šneka niekus. Juk kolektyvinė atsakomybė reiškia niekieno, arba jokia atsakomybė. Maža to, kolektyvinė atsakomybė yra mūsų valstybės nelaimė ir milijardiniai praradimai ar nuostoliai. Šiame “Veido” numeryje rasite keliolika pavyzdžių, ką reiškia atsakomybės išplovimas.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo istorija – tikrai nepakartojamas pavyzdys, kaip išnyksta šimtai milijonų litų, o kaltų nėra. Tas pats pasakytina ir apie Valdovų rūmus – jų statyba pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt, o ministras mano, kad nieko čia tokio. Gyvenime visaip atsitinka ir ieškoti už atsakingų nėra prasmės. Dar ir kaip yra.
Jei Lietuvoje veiktų asmeninės atsakomybės principai, šiandien koks 50 politikų, tarnautojų ir vadovų sėdėtų Lukiškėse arba pareigūnų kolonijoje. Ir jų istorijos būtų puikios pamokos visiems norintiesiems pralobti iš valstybės biudžeto ar ES paramos lėšų.
Taigi jų godumas šiandien būtų keleriopai mažesnis, nei esant kolektyvinei atsakomybei. Juk per pastaruosius 20 metų mūsų šalyje nė vienas pinigų siurbikas ar taškytojas bent kiek rimčiau nenukentėjo. Daugiausiai, kas jiems grėsė ir gresia, tai netekti posto. Tik tiek. Bet juk per keletą metų tuose postuose galima užsidirbti keliems gyvenimams. Tada šiek tiek pavaidini naivų infantilą, paverki, kad kažko nesupratai, kažko nežinojai, ir bent Lietuvoje tavo nuodėmės atleistos. Mūsų valstybė ir valdžia su visais nuostoliais maloningai susitaiko. O tie nuostoliai per dvidešimt metų susidaro neregėto dydžio ir jau prilygsta kone visam metiniam mūsų valstybės biudžetui.
Sakysite, perdedame. Deja, ne. Juk bedę pirštu į bet kurį reikšmingesnį projektą pamatysime, kad po keliasdešimt milijonų litų praplaukė pro šoną: daugelį metų užsitęsęs muitinės elektroninės sistemos diegimas, sveikatos įstaigų kompiuterizavimas ir elektroninės sistemos diegimas jose, keisčiausios brangios ginkluotės pirkimas socialdemokratų valdymo laikais, VEKS pridarytos nesąmonės, minėti Valdovų rūmai (beje, įdomu, kad kultūros srityje to pinigų “įsisavinimo” bene daugiausiai), ką jau kalbėti apie aplinkosaugos sritį, kurioje lengviau ir paprasčiau būtų suskaičiuoti į bent kokius logikos rėmus telpančius projektus, nes jų mažuma.
Tiesą sakant, užtenka pažvelgti į Valstybės kontrolės duomenų bazes, ir pamatysime, kad ten šimtai faktų apie blogiausius ir daugiausiai nuostolių pridariusius darbus. Pati naujausia jų išvada tokia: per ketverius metus sveikatos priežiūros pertvarkai skyrus 200 mln. Lt, daugelis tikslų nepasiekta. Dar kartą pažiūrėkime į šią sumą: 200 mln. Lt.
Panaši suma ir prie Valdovų rūmų, ir prie valstybinių įstaigų kompiuterizavimo projektų, o kiek šimtų milijonų susiurbė niekam nereikalingos viešosios įstaigos! Viską susumavus ir susidaro tie milijardiniai praradimai.
Beje, kaltieji bei už tai atsakingieji yra. Tik niekas jų neieškojo ir neieškos.
Idomu, o jus bent kartais pamanote, kad galite tragiskai klysti kai kuriais teiginiais?…
Na, kolektyvinė atsakomybė ir yra tai kuom ji vadinasi, aš nesutinku su išvada, kad tai yra “niekieno arba jokia atsakomybė”. Taip tos atsakomybės ir nelieka, nes ir šio straipsnio autoriaus mentalitetas ją sunaikina. Straipsnis gal ir sako tiesą, bet skamba taip lyg autorius pavydėtų pats negaudamas progos tą atsakomybę susipurvint ir pigiai išsiplauti. Būtent autoriaus tipo mąstymas (ir jo išplitimas tarp Lietuvos elito) ir yra šių problemų apie kurias kalbama pagrindinė priežastis.
Siųlyčiau atsigręžti į save ir įvertinti kokios visumos (dėl kurios gėda), dalelę sudarome kiekvienas iš mūsų.
Kolektyvinė atsakomybė- sovietinis paveldas.Be komisijų, tarybų sprendimo – nė iš vietos.Tik a.a. AMB sugebėjo trintukus pajungti.Sveikintina prezidentės iniciatyva, imti galvas, nors ir kaip pyktų opozicijos kombinatoriai.Socdemas BUtkevičius matyt, sąžiningas vyras.