Nors praėjusių metų pabaigoje lietuviškų prekių eksportas nebeaugo, o šių metų pradžioje sumažėjo beveik dešimtadaliu, šalies gamintojų eksporto ir augimo prognozės išlieka atsargiai optimistinės. Tokius rezultatus atskleidė keturis kartus per metus Pramonininkų konfederacijoje apskaičiuojamas pramonininkų lūkesčių indeksas.

Remiantis 150 įmonių vadovų prognozėmis atliktas tyrimas parodė, kad kas antras gamintojas šiemet planavo augimą ir eksporto plėtrą. Toliau keičiasi eksporto rinkų geografija: lyginant su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu augo eksportas į Aziją (76 proc.) ir Pietų Ameriką (107 proc.), tuo metu plėtra į NVS rinką susitraukė 41 proc.

Pozityviausiai į ateitį žvelgia maisto ir gėrimų pramonės atstovai – jų lūkesčiai, lyginant su pirmuoju metu ketvirčiu, padidėjo net 30 punktų. Šios pramonės šakos gamintojai geriausiai vertina ne tik eksporto, bet ir vidaus paklausos bei skolinimosi perspektyvas.

Prasčiausiai ateitį įvertino chemijos pramonės įmonės, patiriančios spaudimą dėl nepalankios situacijos trąšų ir PET granulių prekybos rinkose. Mažesni ir medienos bei baldų pramonės gamintojų lūkesčiai, atsargiau į ateitį žvelgia metalo, mašinų ir įrenginių pramonės atstovai.

Pramonininkai prognozuoja, kad produkcijos kainos toliau kris. Pastebimiausiai mažės chemijos ir elektronikos produkcijos kainos. Atsargiau vertinamos ir vidaus vartojimo perspektyvos – šios prognozės yra „minuso“ zonoje.

Darbo užmokestis pramonės įmonėse per penkerius metus paaugo beveik 50 proc. Tyrimas rodo, kad gamintojai nusiteikę didinti atlyginimus esamai darbo jėgai ir ateityje. Dešimtadalis įmonių teigia, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas, palankiausiai galimybes priimti naujus darbuotojus vertina maisto ir gėrimų bei elektronikos pramonės atstovai.