Kiaušinis – gyvybės simbolis, todėl per Velykas ridename, daužome ir valgome margučius. Daugelis kiaušinių valgo pusryčiams, žiūrėk, vakarieniaudama visa šeima kerta omletą, nes tai greitai paruošiamas maistas. Saiko prarasti nereikėtų dėl kelių svarbių priežasčių.

Ant kiekvieno stalo

Nors kiaušiniuose daug cholesterolio, tačiau jų iš valgiaraščio išbraukti nereikėtų. Net sergant ateroskleroze ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje visiškai atsisakyti kiaušinių nerekomenduojama. Kodėl cholesterolio bomba vadinamas produktas nusipelno puikuotis ant mūsų stalo?

Daug vitaminų. Kiaušiniuose gausu vitamino A, kuris ypač reikalingas akims ir odai, B grupės vitaminų, svarbių energijos apykaitai, nervų sistemai ir raudoniesiems kraujo kūneliams, vitamino D, stiprinančio kaulus.

Gausu svarbių mineralinių medžiagų. Tokių kaip cinko, greitinančio žaizdų gijimą ir stiprinančio imuninę sistemą, jodo, reikalingo skydliaukės hormonų gamybai. Taip pat stipraus antioksidanto seleno, kuris mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesą. Seleno mūsų mityboje ypač trūksta, nes Lietuvos dirvožemyje, vadinasi, ir maisto produktuose, jo labai nedaug.

Ypatingas lecitinas. Tai dar viena kiaušiniuose esanti svarbi medžiaga. Iš lecitino gaminasi acetilcholinas, kuris labai reikalingas atminčiai.

Cholesterolis – gyvybiškai reikalingas

Kiaušinyje tūno daug cholesterolio, kurio per didelis kiekis nusėda ant kraujagyslių sienelių.  Kai jos pažeidžiamos, vystosi aterosklerozė, sukelianti insultą, infarktus. Tačiau cholesterolis ne tik kenkia, bet ir yra gyvybiškai reikalingas. Kasdien su maistu turime gauti 300 mg šios medžiagos, nes ji dalyvauja ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, taip pat tulžies rūgšties, vitamino D sintezėje.

Kodėl japonai neserga širdies ligomis?

Vidutiniame vištos kiaušinyje yra apie 254 mg cholesterolio, todėl po vieną kiaušinį galima suvalgyti kasdien. Nors cholesterolio gauname ir iš kitų maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, tačiau kiaušiniai unikalūs tuo, kad juose yra penkis kartus daugiau lecitino negu cholesterolio. O lecitinas neleidžia cholesteroliui nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Ne veltui daugiausiai pasaulyje kiaušinių suvalgantys japonai širdies ir kraujagyslių ligomis serga net tris kartus rečiau nei kitų pasaulio tautų atstovai.

Ne daugiau kaip trys kiaušiniai

JAV dietologams atlikus bandymus, kuriuose dalyvavo 100 tūkst. žmonių, paaiškėjo, kad per dieną suvalgančiųjų vieną kiaušinį cholesterolio kiekis kraujyje nebuvo didesnis, negu tų dalyvių, kurie suvalgydavo vieną kiaušinį per savaitę. Vis dėlto mūsų medikai sako, kad per savaitę nereikėtų sukirsti daugiau kaip trijų keturių kiaušinių. Tada blogojo cholesterolio tikrai nereikės baimintis. Bėdų jis nepridarys ir tuomet, jei kiaušinių valgysite su tais produktais, kuriuose yra lecitino, – ši medžiaga neleidžia kauptis riebalų pertekliui.

Daug lecitino yra liesoje varškėje, grikių ir avižų kruopose, sėlenose, ruginėje duonoje, ankštinėse daržovėse, žuvyje. Todėl jei per Velykas sušveisite daugiau nei tris kiaušinius, nepamirškite vakarienei pasigaminti avižinės košės su sėlenomis arba didelį dubenį daržovių.

Į lėkštę – tik baltymus

Yra dar viena išeitis, jei baiminatės cholesterolio, bet kiaušiniais norite dažnai mėgautis – valgykite tik baltymą, mat cholesterolio yra tik trynyje. Iš baltymo negauname nei riebalų, nei cholesterolio. Be to, jame yra gyvulinės kilmės aminorūgščių, kurios labai reikalingos mūsų raumenims. O vieno kiaušinio baltyme yra tik 17 kilokalorijų. Tiesa, visas kiaušinis taip pat nėra kaloringas produktas – turi 70 kilokalorijų.

Ką galime sužinoti iš kiaušinių ženklinimo

Ant kiaušinio turi būti žymuo, kurį sudaro skaičių ir raidžių seka.

Ką reiškia skaičiai. Pirmasis skaičius nurodo vištų dedeklių laikymo būdą.  1 reiškia, kad vištos laikomos laisvai, t.y. gali vaikščioti lauke. 2 nurodo, kad jos laikomos ant kraiko, tai paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos. 3 reiškia, kad vištos laikomos narvuose. 0 žymimi ekologinėmis sąlygomis auginamų dedeklių kiaušiniai, kurie yra vertingiausi. Laisvai laikomų vištų kiaušiniai taip pat aukštos kokybės. Kadangi vištos gali pramankštinti kojas, jos stipresnės, rečiau serga. O jų kiaušiniai ryškiai geltonu tryniu. Deja, mūsų prekybos centruose dažniausiai parduodami narvuose arba ant kraiko auginamų vištų kiaušiniai. Pastarieji geresni, nes vištos, nors ir nevaikšto, kur nori, bet laikomos ne ankštuose narvuose. Čia auginamos dedeklės dažnai serga, todėl gauna daug vaistų, jų kiaušinių trynys – blyškus, be skonio.

Raidės nurodo šalies kodą. Jei kiaušiniai padėti Lietuvoje, jie žymimi trumpiniu LT, jei Lenkijoje – PL ir pan.
A ir B klasės. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. B klasės naudojami perdirbimui.
Spalva – ne kokybės įrodymas. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištų rūšies. Nėra skirtumo tarp rudų ir baltų kiaušinių – jų maistinė vertė vienoda.