france

Naftos kompanijos “Total” vadovo mirtis lyg riedanti sniego gniūžtė apauga žiniomis apie painius, neretai skandalingus Prancūzijos ir Rusijos verslo santykius.

Rima Janužytė

Paryžiaus reveransas Maskvai – taip galima pavadinti virte verdančius Prancūzijos ir Rusijos verslo reikalus, apie kuriuos prabilti privertė tragiškas įvykis: Maskvon pas premjerą Dmitrijų Medvedevą apie milijardines investicijas pasišnekučiuoti atskridusio naftos milžinės “Total” vadovo Christophe’o de Margerie žūtis Vnukovo oro uoste.

Visa tai pernelyg primena prieš gerą šimtmetį, XIX a. pabaigoje–XX a. pabaigoje gyvavusį slaptą Rusijos ir Prancūzijos aljansą, dar vadintą frankorusiškuoju. Tokia sąjunga buvo gyvybiškai svarbi Pranzūzijai, kuri tuomet jautė Vokietijos ir kai kurių kitų Europos šalių ekonominį spaudimą.

Dabar Prancūzija švelnina Rusijos velkamą kitų europiečių izoliacijos naštą. Nors tai nevieša partnerystė, Rusijos kanalai jau antrą savaitę rodo vaizdo įrašą, kuriame Ch.de Margerie nevyniodamas žodžių į vatą dėsto, esą Rusija ir Prancūzija per visą gyvavimo istoriją yra daugybę kartų padėjusios viena kitai išgyventi sunkius laikus, ir dabar, kai visa Europa nusisuko nuo Rusijos, Prancūzija ir toliau ją vertina ne kaip priešę, o kaip kaimynę.

Ne veltui “Total” vadovas buvo vadinamas vienu didžiausių Rusijos draugų visame verslo pasaulyje. Ir jis toks buvo ne vienintelis. Jis nebijodavo atvirai kritikuoti ir net ignoruoti Rusijai taikomų sankcijų – gali būti, kad panašiai mąsto daugelis prancūzų verslininkų.

Su Rusija suartėjo patyliukais

Kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame verslo forume (SPIEF) šiemet prancūzų verslininkų buvo daugiau nei jų kolegų iš bet kurios kitos šalies – netgi Vokietijos. Į Rusiją gegužės mėnesį atvyko net septynių didžiausių Prancūzijos kompanijų vadovai – nuo “Total” iki “Schneider Electric”, o štai Vokietijos interesams atstovavo vos trys bendrovės. “Juk Rusija yra viena svarbiausių mūsų rinkų”, – dalyvavimą šiame Rusijai reikšmingame forume aiškina “Schneider Electric” vykdomasis direktorius Jeanas Pascalis Tricoire’as.

Kol Europoje po kaulelį narstomi Rusijos ir Vokietijos ekonominiai santykiai, Prancūzija nepastebimai, bet užtikrintai įsitvirtina Rusijoje ir šiemet tapo antra didžiausia Europos investuotoja šioje šalyje (po Vokietijos), nors dar 2008 m. tebuvo aštunta.

Maskvoje įsikūrusių Prancūzijos ir Rusijos komercijos rūmų prezidentas Emmanuelis Quidet skaičiuoja, kad bendros prancūzų investicijos Rusijoje šiuo metu siekia 12 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, Prancūzijos “Societe Generale” yra didžiausias Rusijoje veikiantis užsienio bankas, Prancūzijos bendrovė “Danone” – stambiausia pieno produktų gamintoja Rusijai. Dėl šios priežasties Prancūzijos ekonomika pasidarė itin jautri Rusijos finansų svyravimams, ypač įvedus sankcijas.

“Jei tektų atsisakyti Rusijos rinkos, tai būtų didžiulis smūgis su baisiomis pasekmėmis”, – neabejoja E.Quidet, Prancūzijos žurnalui “Challenge” atskleisdamas, kad Rusijoje verslu užsiima ne mažiau kaip 1,2 tūkst. didesnių ir mažesnių Prancūzijos bendrovių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.