Scanpix

Praėjusį sekmadienį Prancūzijoje vykusiame antrajame regioninės valdžios rinkimų ture kraštutinės dešinės Nacionaliniam frontui (FN) su Marine Le Pen priešakyje nepavyko perimti valdžios nė viename šalies regione, nors pirmasis turas šiai partijai pranašavo pergalę bent šešiuose. Vis dėlto ši partija nėra ir rinkimų pralaimėtoja – kritikų nerimui, koją jai pakišo tik Prancūzijos rinkimų sistema ir oponentų rokiruotės, o ne sumažėjęs rinkėjų palaikymas.

Gudri oponentų rinkimų taktika ir išaugęs rinkėjų dalyvavimas antrajame ture – dvi pagrindinės kliūtys, sutrukdžiusios M. Le Pen partijai laimėti didžiausio nedarbo ir etninių nesutarimų kamuojamuose regionuose, kurie žaviajai prancūzei jau panėšėjo į kelis žvirblius rankoje ir net leido pasvajoti apie karvelį danguje – pergalę 2017-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Dviejų turų rinkimų sistema pasitarnavo jos nenaudai: Nacionalistiniam frontui nesimpatizuojantys prancūzai, patingėję ateiti prie balsadėžių pirmajame ture, pabudo iš letargo miego ir nuskubėjo atiduoti balsų už kitas partijas antrajame. Štai kodėl pirmajame ture rinkėjų aktyvumas siekė maždaug 50 proc., o antrajame – jau 58 proc.

Subruzdo ir M. Le Pen oponentai. Tiek dabartinio šalies prezidento Francois Hollande’o centro kairės Socialistų partija, tiek buvusio šalies vadovo Nicolas Sarkozy centro dešinės Respublikonų partija pakeitė rinkimų strategiją. Pirmieji pasitraukė iš rinkimų keliuose regionuose, užleisdami ten vietą bei perleisdami savo rinkėjų balsus respublikonams ir taip užkirsdami kelią FN pergalei. Respublikonai šiek tiek pakeitė rinkimų kampanijos toną ir pasuko dar labiau į dešinę, kad, be socialistų rinkėjų, priviliotų dar ir dalį FN gerbėjų.

Prancūzijos sociologas Jerome’as Fourquet atkreipia dėmesį, kad didelė dalis kairiųjų balsų atiteko dešinei – N.Sarkozy partijai. Antai šalies pietuose prie Nicos 65 proc. rinkėjų, pirmajame ture balsavusių už socialistus, antrajame balsus atidavė respublikonams. Šiaurėje, prie Lilio, kur pirmajame ture tvirtai pirmavo M. Le Pen partija, atitinkamai pasielgė 70 proc. socialistus anksčiau palaikiusių rinkėjų.

Šių socialistų ir respublikonų manevrų pakako, kad bendromis jėgomis M. Le Pen iš panosės būtų nugvelbti net tie regionai, kuriuose ji beveik neabejojo savo pergale. Vis dėlto tai nekeičia fakto, kad FN Prancūzijoje gavo 6,8 mln. balsų ir pasiekė visų laikų populiarumo rekordą – už šią partiją balsavo vienas iš dešimties prancūzų. Na, o socialistų ir respublikonų sandoris siekiant užkirsti kelią FN pergalei tik papildys M. Le Pen rinkiminių argumentų bagažą – esą tai tik įrodymas, kad tarp socialistų ir respublikonų, pagrindinių Prancūzijos partijų, nėra jokio esminio skirtumo. O štai FN – visai kas kita. FN įveiks terorizmą. Suvaldys pabėgėlių krizę. O atėjus laikui – triumfuos prezidento rinkimuose.

Tiesa, skaičiuojama, kad 6 mln. balsų, kuriuos dabar rinkimuose gavo Nacionalinis frontas, tam nepakaktų. Pavyzdžiui, dabartinis prezidentas F.Hollande’as pirmajame rinkimų ture 2012 m. surinko apie 10 mln., o antrajame – per 18 mln. balsų.

Vis dėlto nuomonių apklausos liudija, kad FN lyderė M. Le Pen jau dabar turėtų realių galimybių patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą. Tikėtina, kad iki to laiko jos populiarumas dar labiau padidės, o N.Sarkozy, svajojančio dar kartą tapti Prancūzijos lyderiu, – sumenks. Juk net po minėtų socialistų rokiruočių, užleidusių M.Sarkozy vadovaujamiems respublikonams dalį rinkėjų balsų, jo partija laimėjo vos penkiuose regionuose ir gavo mažiau balsų nei socialistinis F.Hollande’o judėjimas.

Analitikai prognozuoja, kad FN oponentai vis dėlto ras priemonių šios partijos populiarumui pristabdyti, nes priešingu atveju Prancūzija pateks į labai keblią padėtį kaip ES narė, be to, radikaliai nusiteikusių nacionalistų pergalė šaliai grėstų pilietiniais neramumais.