Kaimynė Lenkija akylai žvalgosi į du reikšmingus užsienio lyderius, kurie palyginti neseniai ėmė eiti pareigas. Tai Prancūzijos ir JAV prezidentai.

Rokas TRACEVSKIS

Išorinės informacinės aplinkos vyresnysis tyrėjas, Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka

Gegužės 8 d. Emmanuelio Macrono pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose newsweek.pl apžvalgininkas Cezary Michalskis komentavo taip: „Kito Europos integracijos etapo ašimi bus euro zona. Jei Emmanuelis Macronas savo labai jau plačiame rinkimų pažadų sąraše ir turėjo kažkokią precizišką darbotvarkę, tai buvo Europos darbotvarkė: kuo greičiau atskirą biudžetą ir atskirą parlamentą euro zonai, kuo greičiau turėti bendrus ekonomikos ministrą ir galbūt finansų ministrą, koordinuojantį svarbiausius euro zonos valstybių fiskalinės politikos aspektus. Todėl bus kovojama prieš fiskalinį ir socialinį dempingą, tai yra lengvatinio tarifo pabaiga šalims, kurios konkuruoja mažesnėmis algomis ir mažesniais mokesčiais.“

Tą pačia dieną gazeta.pl paskelbė E.Macrono pergalei skirtą interviu su žinoma Lenkijos sociologe, politologe Jadwiga Staniszkis, buvusia partijos „Teisė ir teisingumas“ („Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) rėmėja.

Paklausta, ar per rinkimų kampaniją E.Macrono išsakyta griežta kritika Lenkijos atžvilgiu bus aktuali ir po rinkimų, J.Staniszkis atsakė teigiamai. „Macrono žodžiai ir toliau skambės garsiai. Kanclerė Angela Merkel šiuo atveju yra atsargesnė, nors išlieka, kaip ir paprasti prancūzai bei vokiečiai, labai kritiška Lenkijos vyriausybės politikos atžvilgiu. Prancūzijos, Vokietijos ar Olandijos, iš kurios kilęs Lenkijos atžvilgiu kritiškas komisaras Fransas Timmermansas, visuomenių struktūra yra kitokia nei Lenkijoje. Tai yra miestiečių visuomenės, kurioms, pvz., svarbus bendradarbiavimas ir pasitikėjimas. Tuo metu Lenkijoje išplitę nepasitikėjimas, pavydas, o laisvė traktuojama kaip nuosava išskirtinumo erdvė. Prezidento Macrono fone visas Lenkijos politikos ir Lenkijos diskusijų anachronizmas bus dar labiau matomas“, – teigė J.Staniszkis.

Ji priminė, kad E.Macronas, būdamas Prancūzijos ekonomikos ministru, lankėsi Lenkijoje ir pastebėjo PiS politikos neracionalumą bei jos neatitikimą už laisvę kovojančios Lenkijos mito, kuris nuo Lenkijos „Solidarumo“ judėjimo laikų yra labai stiprus Prancūzijoje.

Skirtingų greičių Europa neišvengiama

Politologė nurodė, kad skirtingų greičių ES greičiausiai bus sukurta, bet tai nebūtinai turėtų būti nenaudinga Lenkijai, nes E.Macronas esą suprantąs Vidurio Europos ekonomikos specifiką. Vienas iš gazeta.pl klausimų skambėjo kaip teiginys: „Naujasis Prancūzijos prezidentas, paminėdamas Kaczyńskį greta Putino, vis dėlto perkėlė Lenkiją daug toliau į Rytus.“ J.Staniszkis į tai atsakė: „Minint Lenkiją šalia Putino ir Orbáno, buvo turimas galvoje savitas demokratijos supratimas Vengrijoje ir Rusijoje. Tokį savitumą patvirtino ir Jarosławas Kaczyńskis, teigdamas, kad Lenkijoje nėra demokratijos pažeidimų, nes valdo dauguma. Tačiau demokratija – tai valdžių padalijimas ir jų nepriklausomybė, pirmiausia teismų sistemos nepriklausomybė. Macrono ir Kaczyńskio pavyzdžiu galima matyti demokratijos supratimo skirtumą. Dabar Prancūzija bus atskaitos taškas tiems Lenkijos žmonėms, kurie nori racionalios Lenkijos, besiremiančos teisės viršenybe. Prancūzija rodo mums, kokia gali būti nauja politikų karta. Prezidento Macrono fone akivaizdžiau matysime prezidento Dudos aktorystę, jo deklamaciją ir tai, kad jis neturi misijos. Lenkijai Macrono pergalė yra žingsnis pirmyn, nors ir sunkus“, – sakė J.Staniszkis.

Politologė komentavo ir Lenkijos gynybos ministro Antonio Macierewicziaus prancūzus niekinančius žodžius, esą lenkai išmokė prancūzus naudotis šakute. Tai pasakyta po to, kai A.Macierewiczius atsisakė patvirtinti ankstesnės vyriausybės laikais suderėtą prancūzų gamybos „Caracal“ karinių sraigtasparnių pirkimą. J.Staniszkis nuomone, prancūzai nekreips dėmesio į lenkų „frustracijas ir kompleksus“ (t.y. pasisakymą apie šakutes), o „Caracal“ sraigtasparnių kaina Lenkijai buvusi per didelė.

E.Macronas laimėjo Prancūzijos prezidento rinkimus su demonstratyviai eurofederalistine programa. Jis yra netgi didesnis dviejų greičių Europos Sąjungos sukūrimo entuziastas nei A.Merkel. Jei 2017 m. rudenį Vokietijos parlamento rinkimus laimėtų Martino Schulzo vadovaujami socdemai, Vokietijoje valdžioje taip pat būtų E.Macrono lygio eurofederalistai. Atsižvelgiant į Lietuvos geopolitinį, socialinį ir istorinį interesą, dviejų greičių ar dviejų kelių ES susiformavimo atveju mūsų šalis greičiausiai būtų pirmojo greičio ES kartu su Vokietija, Beniliuksu ir Prancūzija (jeigu, vaizdžiai kalbant, lietuviai nenuspręstų dėl kompanijos pasikarti kartu su lenkais).

Per rinkimų kampaniją E.Macronas kritikavo ES šalis, kurios su kitomis bloko narėmis konkuruoja vien savo pigia darbo jėga. Ilgainiui pirmojo greičio ES šalyse būtų galima tikėtis ir socialinės politikos privalomo suvienodinimo (tai būtų gerai 95 proc. lietuvių, bet Lietuvos verslo įmonėms tokiu atveju reikėtų arba prisitaikyti, arba užleisti vietą kitiems).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2017-m