Perskaitęs Algimanto Šindeikio komentarą tiesiog jaučiau pareigą atsakyti ir ne tik todėl, jog prieš savaitę sužinojau, jog esu valstybės skolininkų sąraše, bet ir dėl to, jog pono Šindeikio naudojami argumentai pernelyg nesiskiria nuo “prareginčių” valstybės vadovų – A. Kubiliaus ar I. Degutienės. Nežinau ar komiška ar tragikomiška, kad visi “nematomo” mokesčio skolininkai tapo arba dalyvaujančiais šešėlinėje ekonomikoje ir slepiančiais mokesčius arba nelegaliai išvažiavusiais į užsienį (tai netgi primena autoritarinės valdžios retoriką). Stebina ir tai, jog visuomenė kiršinama kalbant apie įvairias išimtis emigrantams, jų norą naudotis “viena puikiausių sveikatos apsaugos sistemų Europoje” Lietuvos gyventojų sąskaita. Šioje vietoje reikėtų sudėti taškus tinkamose vietose. Abejoju, ar kas nors prieštarauja tam, jog mokėti mokesčius ir išlaikyti valstybę yra joje gyvenančių asmenų pareiga ir emigrantai tikrai nenori apvogti Lietuvos gyventojų. Siekis apjuodinti visus skolininkus teigiant, jog daugelis grįždavo į Lietuvą pasigydyti nemokamai tiesiog yra niekingas. Juk nedirbant ar nesiregistravus darbo biržoje už paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose tekdavo mokėti. O štai dabar paaiškėja, jog gydytis buvo galima nemokamai- tik niekas to nežinojo. Tad ir stebina apmokestinimas atgaline data už nesuteiktas paslaugas. Neabejoju, jog ne vienam vadinamam “nelegaliai išvykusiam į užsienį” tai buvo ir skaudus emocinis smūgis ir tikrai ne todėl, kad asmuo neišgalėtų sumokėti šios sumos. Juk dažnas išvykęs nežino laikotarpio kuriam išvyksta ir kaip jam pavyks prisitaikyti naujoje šalyje, tad žmonės nėra tikri kuriam laikotarpiui išvyksta. Neretai lietuviai, ypač turintys laikinus darbus ar kontraktus, jaučiasi gyvendami Lietuvoje ir planuoja ten grįžti, tad, akivaizdu, jog niekas neskuba deklaruoti išvykimo. O šiuo atveju daugeliui tokių asmenų norima nutraukti paskutinį teisinį ryšį su Lietuva. Pasakysite- tą privaloma padaryti, nes taip nurodyta teisės aktuose? Taip, bet ar valdžios tikslas yra galutinai įpiktinti žmones ir priversti juos nutraukti paskutinius teisinius ryšius su Lietuva? Nepamirškime, jog didelė Lietuvos gyventojų dalis, ypač jaunimo, taip pat gyvena ne tose vietovėse kur yra deklaravę gyvenamąją vietą ir tai nekelia didesnių problemų.

Daugelis Europos valstybių gyventojų dirbančių kitose šalyse taip pat oficialiai nedeklaruoja išvykimo, kadangi tai neturi jokių tiesioginių pasekmių. Lietuvos atveju, išvykusieji tikrai būtų išsiregistravę, jei būtų žinoję apie nuostatas dėl privalomojo sveikatos apsaugos draudimo. Tad kilęs šurmulys yra ne kas kitas, o pasipiktinimas dėl apiplėšimo. Juk daugelis gyvenančiųjų ir dirbančiųjų užsienyje moka mokesčius tai valstybei ar kai kuriais atvejais tiesiogiai įdarbinančiai organizacijai ir gauna sveikatos draudimą. Juoką kelia pasakos apie prastą sveikatos apsaugos paslaugų kokybę vakarų Europos šalyse.

Nesunkiai galima nuspėti, jog už viso šito šurmulio slypi ne kas kitas, o noras surinkti kuo daugiau mokesčių ir kamšyti biudžeto skyles. Siekis stabilizuoti valstybės finansus yra pagirtinas, bet priemonės, kuriomis to siekiama, dažnai kelia nuostabą. Labai įdomūs išvedžiojimai, kad nesiregistravę, turbūt, turi nelegalių pajamų ir gali sumokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Pagal tokią logiką, tai juos galima ir kitais mokesčiais apmokestinti,- pavyzdžiui, “Sodros”. Juk asmuo lygiai taip pat gali būti užsiregistravęs darbo biržoje ir turėti nelegalių pajamų ir ką gi tai pakeis? O gi tą, kad valstybė turės daugiau bedarbių, daugiau išlaidų teks jiems administruoti ir panašiai. Teiginys, jog darbui rasti būtina valstybės parama taip pat ne visais atvejais atitinka realybę. Argi įmonės ieško aukštos kvalifikacijos specialistų per darbo biržą? Akivaizdu, jog šiems asmenims norint susirasti darbą reikia dėti nemažai asmeninių paslaugų ar iniciatyvos ir darbo biržos indėlis šiuo atveju yra mažiau lemiantis. Be to, juk darbo birža nelaiko bedarbių amžinai- jei atsisakai keleto darbo pasiūlymų, ar lankaisi joje nereguliariai tuomet darbo biržą tenka palikti ir atgal gali stoti tik po tam tikro laikotarpio. Kai kam iš skaitančiųjų, turbūt, kils pasipiktinimas kaip gali nedirbti bet kokio darbo, jei neturi išvis jokio? Bet realybė yra tokia, jog žmonės atmeta darbų pasiūlymus dėl prastos darbdavio reputacijos, abejodami savo kvalifikacija ar dėl sveikatos priežasčių.

Nepamirškime ir asmenų, gyvenančių visuomenės paraštėse. Kaip mūsų politikai teigia, juk negali žmogus gyventi iš oro- o juk tūkstančiai žmonių Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, gyvena iš savo tėvų pensijų, retų padienių darbų, ar kartais rinkdami miško gėrybes. Daugeliui jų rūpi kaip prasimanyti alkoholio, o ne ieškotis nuolatinio darbo. Tad kokią naudą valstybė turės iš beviltiškų skolininkų, kurių tūkstantiniai įsiskolinimai tik augs?

Ką ir bekalbėti apie teisinėje sistemoje žiojinčias spragas. Juk oficialiai žmogus savo išvykimą privalo deklaruoti jei išvyksta daugiau nei šešis mėnesiams. Tuo tarpu už tuos šešis mėnesius, kuriuos buvai išvykęs iš Lietuvos ir turėjai pajamų ar sveikatos draudimą- tau vis tiek priskaičiuos lietuviškąjį PSD (šį trumpinį pastaruoju metu išmoko daugelis) mokestį.

Reikia įsisąmoninti, jog dauguma žmonių, iš principo, nėra nusiteikę prieš privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Bet pirmiausia, reikėtų gerai apmąstyti priimamų ar keičiamų teisės aktų pasekmes ir informuoti apie jas visuomenei ar specifinėms jų grupėms. Sunku suvokti kuo bloga yra sistema, kuomet nedirbantys ir nemokantys PSD mokesčio, ir nesiregistravę darbo biržoje asmenys privalo mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas nustatytomis kainomis (tai kaip tai buvo iki šiol)- tai automatiškai paskatina racionalius individus (kurių, aš tikiu, yra absoliuti dauguma Lietuvos visuomenėje) rūpintis savo sveikatos draudimu. O kokie gali būti šio kilusio skandalo rezultatai? Emigrantai pradės masiškai, dešimtimis tūkstančių, jei ne gausiau išsiregistruoti iš Lietuvos, gaunantys nelegalių pajamų prisiregistruos darbo biržoje, o valstybė ir antstoliai turės darbo administruojant kelių ar kelių dešimčių tūkstančių beviltiškų skolininkų skolas, kurios augs sulig kiekvienais metais. Argi tai yra pageidaujamas rezultatas?!