Šienligė
Atrodytų, galėtume pagaliau atsikvėpti, nes baigiasi žiemos ligos. Deja, prasidėjus pavasariui daugelį kamuoja šienligė, kurią alergologai vadina pavasario sloga.
Sezoninė alerginė sloga
Ją sukelia maždaug 50 rūšių augalų žiedadulkės. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, ore susidaro didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. O kuo jos smulkesnės, tuo labiau alergizuoja organizmą.
Dažniausiai alergiją sukelia juodalksniai, lazdynai, beržai, šunažolės, motiejukai, pelynai, dilgėlės, balandos.
Augalų žydėjimo laikotarpiai Lietuvoje yra trys: medžiai paprastai žydi kovo–gegužės mėnesiais (dažniausiai alergiją sukelia beržų, lazdynų, alksnių žiedadulkės), pievų žolės – gegužės–liepos mėnesiais (alergiją dažnai sukelia visas pievų žolių “rinkinys”, o ne kuri nors viena), piktžolės – vasaros pabaigoje (daug rūpesčių kelia pelynai, kitaip dar vadinami kiečiais, dilgėlės, balandos).
Pastaruoju metu žiedadulkių struktūra labai pasikeitė. Jeigu per elektroninį mikroskopą pažvelgtume į žiedadulkę, pamatytume, kad jos gaureliai aplipę teršalų dalelėmis. Tokios žiedadulkės dar labiau alergizuoja. Dėl oro taršos į žmogaus organizmą patenka ne tik specifinių alergenų – žiedadulkių, bet ir nespecifinių – atmosferos oro teršalų: ozono, azoto oksido ir sieros dioksido. Šiais pakitimais galima paaiškinti tai, kad net 75 proc. kenčiančiųjų nuo alerginės slogos ir astmos gyvena mieste.
Ne visa žiedadulkė yra alergenas, o tik jos baltymas. Šienligės simptomus gali sukelti vos 25–50 žiedadulkių: patekus joms į kvėpavimo takus, alergiškam žmogui jau ima niežėti nosį, prasideda sloga. Vienas augalas paskleidžia milijonus žiedadulkių, o vėjuotomis dienomis jos pasklinda labai toli. Daugiausiai žiedadulkių pasklinda anksti ryte – tuomet ore jų koncentracija didžiausia.
Žiedadulkės sukelia tipišką greitą alerginę reakciją – vos šienlige sergantis žmogus prieina prie žydinčio medžio, jau po 10–20 minučių pajunta niežėjimą, pradeda čiaudėti. Kartais pasitaiko vadinamasis alerginis saliutas, kai be perstojo čiaudima iki 50–60 kartų, iš nosies upeliais teka vandeningos išskyros. Greitai parausta akių gleivinė, ima peršėti, kartais net skaudėti akis.
Šienligė pasireiškia skirtingai. Vieniems alergiją sukelia tik didelė žiedadulkių koncentracija, kitiems pakanka vos prisiartinti prie augalo, trečius šienligė vargina net ir sėdint namie.
Šienligės simptomai
Kaip liga gydoma
Žinant alergiją sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių galima bandyti nustatyti šienligės kaltininkus. Vertėtų žinoti, kad alergija žiedadulkėms nustatinėjama šaltuoju metų laiku, kai augalai nežydi. Alergija gali būti atskirai tik medžių, tik piktžolių ar tik žolių žiedadulkėms. Bet būna ir visoms kartu.
Žiedadulkėms alergiškas žmogus dažnai netoleruoja ir tam tikrų maisto produktų – vyksta kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, medžių žiedadulkėms alergiškas vaikas negali valgyti obuolių, morkų, medaus.
Šienligės sezono metu gydymas yra simptominis: skiriama vaistų nuo alergijos, nosies ir akių lašų. Ligai atslūgus alergologas gali skirti specifinę imunoterapiją, kai pagal tam tikrą schemą atliekama vakcinacija alergenais. Ilgas gydymas, trunkantis apie trejus metus, yra efektyvus – apie 80 proc. sergančiųjų pasveiksta visiškai. Jis gali būti skiriamas vyresniems nei penkerių metų vaikams.
Kaip palengvinti negaluojančiojo dalią
Tokiam žmogui gali padėti ne tik medikai, bet ir artimieji ar jis pats.