AFP

Tariamas atsako į krizes operacijas pratybų dalyviai vykdo tiek Pabradės poligone, tiek Baltijos jūroje, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šis etapas truks iki pratybų pabaigos birželio 23 dienos.

Pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvaujančių devynių valstybių kariai veikia kaip tarptautinės saugumo paramos pajėgos, kurias sudaro visų kariuomenės rūšių komponentai – Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų.

Pratybų štabas, naudodamas universalų pratybų valdymo modulį (angl. Joint Exercise Management Module, JEMM) , į kurį iš anksto suvesti duomenys apie visus pratybų scenarijuje numatytus įvykius ir tariamus incidentus, valdo ir koordinuoja operacijos veiksmus.

Pratybų Sausumos komponentą sudaro du tarptautiniai batalionai, inžinerijos ir apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų būriai. Šio etapo metu Sausumos pajėgų komponento kariams teks parodyti tai, ko jie išmoko per pirmają pratybų savaitę, per kurią buvo mokomi įvairių atsako į krizes elementų. Apie tariamus incidentus ir kitus pratybų scenarijuje numatytus įvykius kariai iš anksto nežinos, todėl turės greitai reaguoti į situacijas ir imtis neatidėliotinų veiksmų. Ar kariai tinkamai – pagal nustatytas procedūras – reaguoja į imituojamas situacijas stebi paskirti pratybų vertintojai, kurie savo išvadas pratybų vadovybei pateiks pratybų pabaigoje.

Oro komponento sudėtyje veikia du Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniai Mi-8 ir du lengvieji atakos lėktuvai L-39. A ntrojo etapo metu jis remia treniruojamus padalinius iš oro: atlieka artimąją paramą, imituoja oro antskrydžius, vykdo žvalgybą, sužeistųjų ir medicininę evakuaciją, paieškos ir gelbėjimo operacijas, taktinį transportavimą oru.

Jūrų komponentą sudaro penki Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivai: du patruliniai ir du minų paieškos ir nukenksminimo laivai, gelbėjimo laivas “Šakiai” ir uosto kateris H-21.

Pagal pratybų scenarijų veiksmas vyksta menamoje Amberlandijos valstybėje. Amberlandijoje kyla neramumai, dėl kurių šalies Vyriausybė kreipiasi pagalbos į tarptautinę bendruomenę su prašymu užtikrinti saugumą šalyje, suformuoti ir parengti šalies saugumo pajėgas. Neramumai Amberlandijoje kilo dėl režimo, pavadinto Sula veiklos. Šis režimas – religinis-politinis judėjimas, veikiantis šalyje kaip sukilėlių pajėgos. Sukilėliai siekia perimti šalies valdžią į savo rankas ir užtikrinti savo autoritarine, fundamentalistine ideologija paremtą valdymą.

Sula režimo šalininkai, siekdami destabilizuoti šalies vyriausybę, vykdo smurto išpuolius prieš vyriausybės institucijas, užsienio šalių karius, Jungtinių Tautų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Sula taip pat yra leidusi jūrų piratų grupuotėms jų kontroliuojamoje teritorijoje įrengti treniruočių stovyklas, kad šie vėliau galėtų imti belaisvius ir reikalauti už juos išpirkų iš Amberlandijos Vyriausybės. Tokią Sula režimo veiklą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Reaguodama į situaciją Amberlandijoje, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba suteikė mandatą Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms vykdyti atsako į krizę operaciją, t. y. suteikti paramą Amberlandijos Vyriausybei užtikrinant tvarką ir saugumą šalyje.

Tarptautinėse pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvauja apie 2,2 tūkst. karių ir civilių iš devynių valstybių: septynių NATO šalių narių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos ir dviejų NATO Partnerystės taikos labui programoje (angl. Partnership for Peace) dalyvaujančių šalių NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos. Pratybas stebi atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.

Lietuvos kariuomenė pratybas “Gintarinė viltis” rengia nuo 1995 metų. Pastarąjį kartą šios serijos pratybos vyko 2007 metais Klaipėdoje. Šių metų pratybas planavo ir joms vadovauja Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.