Lietuvoje po pradelstą vidutinę 4 tūkst. Lt skolą turi jau kas tryliktas pilnametis šalies gyventojas. Beje, nors jau kalbama apie krizės pabaigą, įsiskolinimai vis dar didėja.

Liaudies išmintis byloja, kad “skola – ne rona, neužgis”. Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, skolų žaizdas Lietuvoje užsigydė per 400 tūkst. žmonių, kurie savo turimus įsiskolinimus jau padengė. Tačiau dar 207 tūkst. Lietuvos gyventojų turi pradelstų įsiskolinimų, kurie tapo it ilgai negyjanti žaizda. Taigi šie žmonės gyvena nuolat patirdami stresą ir įtampą, stokodami lėšų elementariems kasdieniams poreikiams tenkinti.

Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai per rugpjūčio mėnesį padidėjo daugiau nei 56 mln. Lt ir pasiekė 1,7 mlrd. Lt. Rugpjūtį gyventojų pradelstos skolos, palyginti su liepos mėnesiu, didėjo 3 proc. sparčiau.

Šie skaičiai rodo, kad gyventojų įsipareigojimai skirtingiems kreditoriams – vis dar kaip susisiekiantys indai: jeigu vienam kreditoriui skolos mažėja, tai kitam didėja, ir atvirkščiai. Sparčiausiai gyventojų skolos didėjo finansų įstaigoms – bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų įmonėms ir išperkamosios nuomos bei vartojamųjų kreditų bendrovėms, o lėčiausiai – telekomunikacijų kompanijoms ir komunalinių paslaugų įmonėms.

Įsipareigojimai pralenkė pajamas

“Veido” pašnekovė vilnietė Liudmila Repeiko pirmą didelę skolą ant savo pečių užsikrovė 2008-ųjų pradžioje. Tada viename mažmeninės prekybos tinklų skyriaus administratore dirbusi moteris teigia nenujautusi, kad artėja krizė, be to, tada ji gaudavo per 2 tūkst. Lt į rankas siekiantį atlyginimą, o už gerą darbą kas mėnesį būdavo premijuojama viena kita papildoma šimtine. Taip ir kilo pagunda pasiskolinti pinigų nuosavam būstui pirkti. L.Repeiko bankas paskolino 137 tūkst. Lt butui, kainavusiam per 150 tūkst. Lt, įsigyti.

Santaupų neturėjusi moteris tame pačiame banke gavo dar ir vartojamąją 17 tūkst. Lt dydžio paskolą. Bankas tada nusprendė, kad klientei pragyvenimui užteks 500 Lt. Įsikėlusi į nedidelį vieno kambario butą senos statybos daugiabutyje, iki tol nuomojamame būste gyvenusi moteris neturėjo nei spintos, nei lovos. Todėl baldus įsigijo išperkamąja nuoma.

Po šių pirkinių praėjo vos pusantrų metų, bet dabar moters gyvenimas stipriai apkartęs. Dabar Liudmilos pajamos nesiekia 1,4 tūkst. Lt, o įsipareigojimai bankui ir išperkamosios nuomos bendrovei viršija 1,7 tūkst. Lt. Pasak L.Repeiko, įmokas bankui ji moka sąžiningai ir savo uždirbtų pinigų net nepaliečia, tuo tarpu iš išperkamosios nuomos bendrovės nuolat gauna laiškus su priminimais ir raginimais susimokėti. Kaupiasi ir skolos už komunalines paslaugas. Dabar moteris skolinasi iš pažįstamų ir artimųjų, kad turėtų už ką nuvažiuoti iki darbo ir prasimaitinti.

Pasiklausius šios pašnekovės susidaro įspūdis, kad ji yra perpratusi kiekvieną savo kreditorių, žino, jog uždelsusi mokėti bankui daugiau kaip 30 dienų iškart patektų į nemokių klientų sąrašą, išperkamosios nuomos bendrovę ji nuramina pervesdama pinigų po kiekvieno priminimo, o už komunalines paslaugas sumoka tiek, kiek tuo metu turi, kad esą nesudarytų visiškai nemokios klientės įspūdžio. Teigiama, kad žmogaus turimi finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti 30–40 proc. jo gaunamų pajamų, Liudmilos įsipareigojimai siekia 120 proc.

Nauja baimė – prisipažinti bankui

“Nepavydėtina padėtis”, – išsprūsta klausantis prasiskolinusio žmogaus istorijos, kurioje matyti ir jo paties, ir kreditorių klaidų. Tokia pati frazė pasigirsta ir iš “Swedbank” asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės lūpų. Į tokią padėtį patekusiems žmonėms ji patarimus dėsto griežtai: “Pirmiausia reikia kontroliuoti dabartines išlaidas ir sudaryti jų prioritetus. Antra, stengtis padidinti savo pajamas. Tai būtų galima padaryti išnuomojus turimą butą ir prisiglaudus pagyventi pas artimuosius ar išsinuomojus kambarį šalia darbovietės, taip sutaupant pinigų, skiriamų transportui. Trečias dalykas – nedidinti savo skolų, o su kreditoriais tartis dėl įsipareigojimų pertvarkymo. Vienas iš būdų, galinčių tikti šiam atvejui, – tai vartojamosios paskolos įsipareigojimų pridėjimas prie būsto paskolos ir laikotarpio pratęsimas”.

Pasak ekspertės, jeigu žmogus kelis kartus jau bandė kreiptis į kreditorius, bet nepavyko, vis dėlto reikėtų pabandyti dar kartą, nusinešant į banką visas savo neapmokėtas sąskaitas. Tai esą ir yra vadinamasis bendradarbiavimas su banku, kuris, žinodamas tikrąją žmogaus padėtį, neretai gali būti nuolankesnis. Šiandien bankai pripažįsta, kad jie negalėjo įvertinti, kaip pasikeis jų klientų padėtis po kelerių metų, todėl ir kviečia bendradarbiauti.

“Kai ėmiau būsto paskolą, man banke pasiūlė užfiksuoti palūkanas penkeriems metams – taip ir padariau. Pasitikėjau bankininku. Bet dabar moku 7 proc. palūkanų, o turintieji nefiksuotas palūkanas moka perpus mažiau. Kreipiausi į banką, kad palūkanas padarytų kintamas, tačiau man suskaičiavo, kad reikės susimokėti 4 tūkst. Lt siekiančią baudą. Nieko nekeičiau. Bankas man nepasiūlė jokio kito sprendimo”, – pasakoja moteris.

Po kiek laiko L.Repeiko pravėrė banko duris, prašydama kuriam laikui atidėti vartojamosios paskolos mokėjimą. Bankas sutiko atidėti, bet pasibaigus terminui finansinė našta būtų dar labiau padidėjusi.

Paklausta, kaip vis dėlto bando spręsti savo problemas, moteris teigia, kad nėra jokio kito sprendimo, kaip tik vėl skolintis. “Greitųjų kreditų bijau, bijau bet kokios kitos paskolos, bijau bet kokio įsipareigojimo bankui didėjimo, todėl skolinuosi iš artimų žmonių. Su nerimu laukiu kiekvienos mokėjimo dienos”, – sako pašnekovė, kuri dar ilgai viltingai lauks ateities, kai finansiniai įsipareigojimai sumažės su paskutine išperkamosios nuomos ir vartojamosios paskolos įmoka.

Kas kaltas?

Žmonių, tokių kaip Liudmila, Lietuvoje tūkstančiai. Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacijos duomenimis, be daugelio situacijų, kai bankų įkaitais tampa dideles būsto paskolas pasiėmę gyventojai, egzistuoja dar keli atvejai, kai žmonės nukenčia nuo bankų veiksmų. Pavyzdžiui, kai žmonės nukenčia kaip kreditoriai įmonių, kurios bankrutuoja reikalaujant bankui. Taip pat pasirašydami laidavimo sutartis, kurių sąlygos suteikia bankui visas teises disponuoti fizinių asmenų asmeniniu turtu. Atsitinka ir taip, kad pats bankas, neleidęs parduoti nekilnojamojo turto už priimtiną kainą, parduoda už mažesnę, nei yra likutinė vertė, savo antrinėms įmonėms ir palieka kredito gavėją skolose.

Asociacijos atstovų įsitikinimu, paskolų atidėjimo sąlygos labai pablogina fizinių asmenų finansinę padėtį, nors iš tiesų juk turėtų padėti išspręsti tuo metu susiklosčiusias finansines problemas. Be to, bankai sutartis savo klientams dažnai pateikia pasirašyti, iki galo jų neišaiškinę. Esą taip atsitinka dėl nesąžiningos bankų veiklos ir dominavimo, o šiuo metu tai pasireiškia savo giljotinas pridengiant partnerystės ir bendradarbiavimo sąvokomis.

“Creditinfo” generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius įsitikinęs, kad kaltų reikia ieškoti ne tik tarp kreditorių, kurie skolino pinigus, bet ir tarp politikų bei valdininkų.

Beje, pastaraisiais mėnesiais bankai vėl pradeda kelti galvas ir vėl vis aktyviau siūlyti įvairias paskolas. Tad šiandien svarbiausia nebūti patikliems, būti itin kritiškiems ir neužlipti ant to paties grėblio, kurio padarytas žaidas vieni žmonės jau baigia gydytis, o kitiems tai daryti teks dar ne vienus metus.