BFL

Penktadienį mitingą prie JAV ambasados Vilniuje surengę Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai savo peticijoje, adresuotoje JAV ambasadorei Anai Dersė (Anne Derse), prašo jos tarpininkauti ginant Lietuvos lenkų tautinių mažumų interesus.

Akcijos metu Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovai protestavo prieš Švietimo įstatymo nuostatas, kurios, jų nuomone, blogina tautinių mažumų mokyklų padėtį Lietuvoje.

“Teigiame, kad Lietuvos lenkų tautinė mažuma yra diskriminuojama. Siekiame, kad Lietuva savo teritorijose saugotų tautines mažumas, atsižvelgdama į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, tuo stengdamiesi pagerinti Lietuvos įvaizdį ir formuoti pasaulinį požiūrį į tautines mažumas, užtikrinant demokratinius santykius bei siekti, kaip pabrėžta Tautinių mažumų apsaugos konvencijoje, kad kultūrinė įvairovė taptų ne visuomenės skaldymo, bet jos turtinimo šaltiniu ir veiksniu, skatinančiu laisvę ir demokratiją. Prašome Jūsų tarpininkauti ginant Lietuvos lenkų tautinių mažumų interesus”, – sakoma peticijoje.

Adresavę šį dokumentą JAV ambasadorei mitingo dalyviai pažymi, kad JAV tai viena iš Šiaurės Amerikos ir Europos šalių bendros gynybos organizacijos lyderių, siekianti užtikrinti savo narių saugumą ir stabilumą bei įsipareigojusi ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės bei įstatymo viršenybės principais.

“Konstatuojame, kad Lietuvos valstybė, kaip NATO ir Europos Sąjungos narė, diskriminuodama tautinių mažumų teises griauna jaunos valstybės pamatus. Lietuvos narystė NATO pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata “užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves”. Tenka apgailestauti, kad smunka Lietuvos tarptautinis prestižas. Juk tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga yra neatsiejama tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dalis ir priklauso tarptautinio bendradarbiavimo sričiai.

Lietuva nuo pat 1990 m. šiurkščiai pažeidžia lenkų tautinės mažumos teises Lietuvoje ir padėtis jau du dešimtmečius beveik nesikeičia. Priekaištai Lietuvai labai rimti: lenkai diskriminuojami švietimo srityje, lenkų pavardės ir gatvių pavadinimai negali būti rašomi lenkiškai bei iki šiol lenkų kalba neįteisinta kaip pagalbinė teritorijose, kuriose gausiai gyvena lenkų tautinėms mažumoms priklausantys asmenys”, – teigiama peticijoje.

Jos autorių nuomone, tokie Lietuvos veiksmai pažeidžia valstybinius ir tarptautinius mūsų šalies įsipareigojimus prisiimtus Konstitucijoje, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijose.

Lietuvos lenkai pažymi, kad šių metų kovo 17 d. Seimas, nepaisydamas tautinių mažumų visuotinio susirūpinimo bei nepasitenkinimo, priėmė naująjį Švietimo įstatymą, kurį Lietuvos Prezidentė pasirašė “tuo įtvirtindama kardinaliai nepalankius tautinių mažumų Lietuvoje švietimo pakeitimus”.

“Įstatyme įteisinta nuostata įpareigojanti vietos savivaldybes išsaugoti tik mokyklas lietuvių ugdomąja kalba, jei konkrečioje vietovėje nė viena švietimo įstaigų, t.y. lietuvių ugdomąją kalba ar tautinių mažumų (lenkų, rusų) ugdomąja kalba neatitinka mokinių skaičiaus kriterijų. Dėl tokios nuostatos yra iškilusi grėsmė, kad bus uždaryta didesnė pusė šiuo metu Lietuvoje veikiančių tautinių mažumų (lenkų ir rusų ugdomąja kalba) mokyklų”, – mano mitingo dalyviai.

Pasak jų, jau nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įstatymas numato, kad dalis dalykų bus dėstoma valstybine, o ne gimtąja kalba. O jau 2013 metais suvienodinamas lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminas bei mokymo programos.

“Tai reiškia, kad yra neatsižvelgiama į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir lietuvių valstybinės kalbos mokymosi sąlygas ir ignoruojamos mokslinio tyrimo išvados dėl gimtakalbių ir negimtakalbių kalbinių gebėjimų skirtumų”, – sakoma peticijoje.

Mitingo dalyviai mano, kad suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą galima būtų tik praėjus dvylikai metų po to, kai nuo 1 klasės bus suvienodintas tam dalykui skiriamų pamokų valandų skaičius, išleisti vadovėliai ir kitos priemonės, atitinkančios naujas programas.

Tai jau trečioji protesto akcija, kurioje šimtai Lietuvos lenkų protestavo prieš naująjį Švietimo įstatymą, primena ELTA.

Gegužės 19 d. apie 500 žmonių Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, susirinko į protesto akciją, kurioje buvo reiškiamas nepasitenkinimas naujuoju Švietimo įstatymu. Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo surengtame mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba.

Gegužės 23 d. į piketą prie Vengrijos ambasados susirinkę Lietuvos lenkai kreipėsi į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, prašydami pagalbos sprendžiant jiems aktualias problemas.

Piketuotojų manymu, paradoksalu, bet, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos lenkų teisinė situacija, užuot gerėjusi, pradėjo blogėti.

Kaip žinoma, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė darbų ir priemonių planą, padedantį įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl Lietuvos istorijos ir geografijos bei pilietiškumo pagrindų, kai kurių pasaulio pažinimo temų mokymo lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir pereiti prie vienodo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino 2013 metais, kuris išliks dviejų tipų – mokyklinis ir valstybinis. Iki šiol buvo du egzaminai pagal skirtingas programas: lietuvių kalbos (gimtosios) ir lietuvių kalbos (valstybinės).

Nuo ateinančių mokslo metų tautinių mažumų mokyklų vienuoliktose klasėse bus pradėta mokyti pagal tą pačią kaip ir lietuviškose mokymo įstaigose lietuvių kalbos ir literatūros programą, kad po dvejų mokslo metų mokiniai galėtų laikyti vienodą brandos egzaminą.

“Tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba bus mokomi tik tie pasaulio pažinimo, istorijos ar geografijos disciplinų skyriai, kurie yra susiję su Lietuvos istorija, ir pilietiškumo pagrindai. Visa kita lieka kaip buvę”, – ŠMM pranešime spaudai cituojamas viceministras Vaidas Bacys.