"Veido" archyvas

Prastas derlius ir spekuliantų manipuliacijos sukėlė grūdų ir ryžių kainas

Spekuliantai nusigręžė nuo naftos, aukso ir nekilnojamojo turto. Šiemet bene geidžiamiausia jų prekė – grūdai.

“Jeigu jau valdžia užsimena apie galimą deficitą, vadinasi, visiems aišku – laikas pirkti”, – tikina į krepšelį vieną miltų maišelį po kito prekybos centre kraunanti maskvietė Irina Steškina. Ji teigia taip norinti pasiruošti sunkiai žiemai, kai gali nelikti ko valgyti arba maistas bus tiesiog neįperkamas. Mat ji neabejoja, kad jei pirkti puola gyventojai, tą patį, tik dar greičiau, suskumba daryti ir spekuliantai. “O tada nelieka nieko kita, kaip tik vartoti sukauptas atsargas”, – dėsto moteris.

Taigi milijonai rusų jau kaupia maisto atsargas, gąsdina vieni kitus, o kai kurie įžvelgia net panikos apraiškų. Grūdai šiuo metu Rusijoje vadinami naujuoju auksu, į kurį investuojama lyg anksčiau į naftos ar dujų atsargas. Mat po neįprastai kaitrios vasaros ir milžiniškus plotus nusiaubusių gaisrų Rusijoje javų derlius sumažėjo 25–30 proc. Dėl to tiek javų, tiek kitų produktų kainos padidėjo daugiau nei trečdaliu.

Kad padėtis neblogėtų, šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas nuo rugpjūčio 15 d. uždraudė kviečių ir jų produktų eksportą bei prabilo apie galimybę Rusijai pačiai tapti importuotoja.

JAV žemės ūkio departamento prognozėmis, dėl gerokai mažesnio derliaus 2010–2011 m. Rusija gali padidinti grūdų importą 400 tūkst. tonų – iki 2,4 mln. tonų.

Negana to, tikėtina, kad 45-uose regionuose Rusijos valdžia imsis dirbtinai reguliuoti maisto kainas: pagal šiemet įsigaliojusią tvarką tai įmanoma, jei kainos kyla dėl spekuliacijų, o šis augimas siekia 30 proc.

“Prasidėjus nuogąstavimams dėl grūdų stygiaus, maisto produktų kainos ėmė nepagrįstai kilti, – pareiškė D.Medvedevas, pridurdamas, kad valstybė turi įsikišti ir pabandyti sumažinti galimą kainų šuolį. – Mes turime neleisti didėti grūdų, kombinuotųjų pašarų ir galiausiai maisto produktų kainoms”, – pabrėžė chaosą maisto rinkoje dirbtinėmis priemonėmis mėginantis pažaboti Rusijos vadovas.

Beje, panašus chaosas dėl grūdų kainų kyla ir kituose pasaulio regionuose. Maisto produktai daug kur brangsta. Jungtinių Tautų maisto organizacijos duomenimis, pasaulyje maisto kainos per rugpjūtį pakilo maždaug 5 proc., o kai kuriuose regionuose jau prasideda gyventojų protestai. Tad baiminamasi, kad pasikartos prieš kelerius metus dėl tos pačios priežasties – brangstančio maisto – maždaug 40 šalių vykę kruvini gyventojų ir valdžios susirėmimai. Jau dabar kruvinų protestų nepavyko išvengti Mozambike, pykčio protrūkių daugėja Serbijos, Egipto, Pakistano gatvėse.

Išstumia auksą

Šiomis negandomis ir permainomis skuba pasinaudoti spekuliantai. Tūkstančiai jų nusprendė persimesti į maisto sektorių. Juolab kad kituose kol kas ramu – aukso kaina jau kurį laiką yra stabili, į naftą dabar irgi žvelgiama abejingiau. O štai grūdai ir maisto produktai – brangsta.

Beje, dėl deficito brangsta gana daug maisto produktų – ryžiai, kukurūzai, kviečiai, rapsai, saulėgrąžos, kakakava, cukranendrės, o kartu ir visi su jais susiję maisto produktai.

Juk šiemet visame pasaulyje (daugiausiai dėl potvynių Pakistane), spekuliantų džiaugsmui ir gyventojų liūdesiui, bene 20 proc. sumažėjo ryžių derlius. Panašiai ir su aliejumi, nes šiemet mažiau užauginta rapsų ir saulėgrąžų.

Be to, pastebima, kad spekuliantai viso pasaulio biržose atranda dar vieną naująjį auksą – šokoladą, kurio kainos irgi kyla ne dienomis, o valandomis. Analitikai pastebi, kad dabar šokolado sandoriai sudaromi ne trims dienoms, o trims mėnesiams į priekį, tad prekyba šokoladu tampa naująja ateities prekyba – kaip anksčiau nafta.

Dar vienas spekuliantų atradimas – cukrus. Nors gegužę jo kaina buvo kritusi beveik dvigubai, o geri orai cukranendres auginančiose šalyse pranašavo dar jas mažėsiant, spekuliantai dirbtinai sukėlė cukraus stygių ir dabar jo kainos jau pasiekė pernykštį lygį.

“Didžioji dalis kainos, kurią mokame už cukrų, iš tiesų yra kaina už spekuliantų triūsą jį perpirkinėjant vieniems iš kitų”, – apie naujas tendencijas biržose pasakoja “Commerzbank” analitikas Eugenis Weinbergas.