Lietuvoje jau galima skelbti konkursą, kas išmoningiau iššvaistys ir pasisavins valstybės ir ES pinigus. Į laimėtojų dešimtuką pretenduoja keli šimtai įmonių ir įstaigų, jau ištaškiusių keliolika milijardų litų.

Absoliutus nebaudžiamumas, iš gausybės rago besiliejantys biudžeto ir ES fondų pinigai, nuo sovietmečio niekur nedingęs vagių mentalitetas Lietuvoje sukūrė naują pinigų “įsisavinimo” schemą, iš kurios praturtėjo šimtai veikėjų. Beje, nė vienas jų dėl to niekaip nenukentėjo.

Toks vaizdas susidaro peržvelgus skambiausius pastarųjų metų valstybės ir savivaldybių įstaigų vykdytus projektus, kurie taip ir nepasiekė užsibrėžto tikslo, bet skrupulingai surijo visas jiems finansuoti skirtas lėšas. Tik vykdant pinigus dosniai žarstančios valstybės užsakymus įmanomas toks fenomenas, kai objekto statyba pabrangsta 220 proc., skaičiuojant nuo pradinės sąmatos – privačiame versle maksimalus įmanomas pabrangimas siekia keliolika procentų, bet ir dėl tiek vyksta nuožmios užsakovų ir rangovų derybos.

Pačios projektus įgyvendinančios institucijos nuolat skelbia apie nepaprastą jų sėkmę ir jei ne kone vienintelė blaivia akimi padėtį iš šalies nuolat stebinti Valstybės kontrolė (VK), mes dažnai nė nesužinotume, kaip neefektyviai valdomi, o dažnai ir įžūliai vagiami valstybės pinigai. Deja, VK suteikta funkcija būti valstybės patarėju, o ne kaltųjų baudėju – šios institucijos išvados tėra rekomendacinio pobūdžio ir neturi jokios teisinės galios.

Taip, kai kurie kontrolierių atskleisti faktai, ypač jeigu jie itin šokiruojantys, sulaukia Seimo dėmesio ir net patenka Generalinės prokuratūros akiratin. Tačiau per visą nepriklausomybės laikotarpį baudžiamojon atsakomybėn dar nebuvo patrauktas nė vienas projektą nevykusiai įgyvendinęs valstybės tarnautojas – prokurorai nė karto neįžvelgė nusikaltimo sudėties. Matyt, valstybės interesui atstovaujantys teisininkai vadovaujasi kitokia logika nei sveiko proto žmonės, burnojantys dėl milijonus surijusių, bet taip ir neveikiančių bendrosios pagalbos telefono, ligoninių kompiuterizavimo sistemų ar elektroninio bilieto neskaitančių įrenginių sostinės viešajame transporte.

Pinigų plovimo schemos

Į viešumą vis prasprūstanti biudžeto lėšų ir ES fondų panaudojimo informacija pagal turinį panaši, skiriasi tik projektų dydis, taigi ir jiems įgyvendinti sunaudotų lėšų suma. Bet schema, kaip “nusiurbti” valstybės pinigus, – visada panaši.

Štai vaizdelis iš skandalais apipinto Vilnių Europos kultūros sostine pernai paversti turėjusio projekto. Už naujųjų sutiktuves su šviesų ir garso šou buvo sumokėta 2 mln. Lt, nors pradinė sąmata tesiekė 745 tūkst. Lt. Didžiulės išlaidos nestebina: už tą patį darbą buvo mokama ir Lietuvos, ir Vokietijos darbininkams, daugelis jų gavo atlygį už darbus, kurių sutartyje iš viso nebuvo numatyta, o suplanuotų darbų įkainiai kažkodėl šoktelėjo kelis kartus.

Dar vienas epizodas – iš neaišku kiek šimtų milijonų litų jau surijusių valstybės įstaigų kompiuterizavimo epopėjos. Štai viena ministerija, užsimojusi sukurti specifinį portalą, skirtą jos kuruojamos srities darbuotojų švietimui, pirmais metais už šį darbą atseikėjo 44 tūkst. Lt, o kitąmet darbams tęsti jau skyrė 283 tūkst. Lt. Maža smulkmenėlė: vienais metais pirkta “Oracle” programinė įranga, o kitais – su ja nederanti “MS Sharepoint” įranga.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys tikina, kad Lietuvoje nedaug kas pasikeitę nuo sovietmečio: į valstybės turtą pas mus vis dar žiūrima kaip į niekam nepriklausantį, todėl daugeliui kyla noras jį pasisavinti. “Tai toks sovietinio mėsos kombinato mentalitetas: mėsa valstybės, tai kodėl jos nepasivogus”, – vaizdžiai palygina jis.

Aktorius Audrius Nakas, pastaraisiais metais pildantis korupcijos skandalus nagrinėjantį portalą ekspertai.eu, yra įsitikinęs, kad valstybės tarnybą užvaldžiusi nusikalstamumo atmosfera. “Ne Gibonas ar Daktaras yra tikroji Lietuvos mafija. Tikrieji mafiozai sėdi ministerijose bei savivaldybėse ir jau seniai kontroliuoja teisėtvarkos institucijas, kurios iš tiesų turėtų kontroliuoti juos”, – mano pašnekovas.

Jis teigia, kad padėtis nė kiek negerėja vienos politinės pakraipos valdžiai keičiant kitą. “Visos politinės partijos suinteresuotos nuo stambių valstybės projektų joms nubyrančiais pinigais, todėl netrukdo tvarkytis viena kitai”, – įsitikinęs aktyvistas.

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjas Tadas Sudnickas mano, kad ėmus įgyvendinti projektą kelis kartus išsipučiančios valstybės užsakymų kainos nėra vien tik juos prižiūrinčių valdininkų žioplumas ir nesugebėjimas gerai planuoti. “Paprasčiausiai nėra profesinės sąžinės. O kontrolė – silpna”, – aiškina jis. Abejingai į atskleidžiamas aferas reaguoja ne tik aukščiausi šalies vadovai, bet ir Lietuvos žmonės. “Tik spaudimas iš šalies gali priversti keistis sustabarėjusią sistemą, bet Lietuvoje ji nepatiria jokio visuomenės spaudimo”, – sako ekspertas.

Nebaudžiamumo atmosfera

D.Kuolys pabrėžia, kad Lietuvoje niekas nėra atsakingas už netinkamą valstybės pinigų leidimą. “Bet juk tai labai lengva nustatyti – ant kiekvieno dokumento yra konkrečių žmonių parašai”, – patikina.

Pasak Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, institucijų ir įstaigų vadovai privalėtų jausti atsakomybę už savo veiklos rezultatus. “Dabar, deja, yra per didelis abejingumas, nejaučiama jokios atsakomybės visuomenei, valstybei, mokesčių mokėtojams”, – konstatuoja ji.

Valstybinį auditą atliekančios įstaigos vadovė mano, kad Lietuvoje yra per daug tolerancijos pažeidimus darantiems asmenims, vyrauja nebaudžiamumo atmosfera. “Jei bent vienas pagarsėjusių istorijų “herojus” sulauktų tikro pelnyto atpildo, pajudėtų pozityvūs procesai, kurie keistų mąstymą ir bendrą požiūrį į valstybės lėšų bei turto naudojimą”, – mano kontrolierė.

O juk niekas nesėdi ir nesėdės ir net baudos nesusimokės nei dėl Valdovų rūmų, nei dėl pasibaisėtino Ignalinos AE uždarymo, nei dėl beviltiško sveikatos įstaigų kompiuterizavimo, nei dėl 63 mln. Lt kainavusio ir fiasko patyrusio Lietuvos įvaizdžio kūrimo projekto, nei dėl nacionalinio stadiono, nei dėl jokio kito projekto.

“Sakau jums – čia ranka ranką plauna, jokios tikrosios kaitos valstybės tarnyboje nėra”, – tvirtina A.Nakas. Pasak jo, dengiantis valstybės vėliava nuolat vykdomi įvairaus plauko nusikaltimai, kurie gali klestėti nebaudžiami dėl to, kad savo darbo neatlieka Generalinė prokuratūra. “Ji ištisus metus atlieka ikiteisminį tyrimą, padeda susitvarkyti dokumentus taip, kad galų gale juose nieko nebetrūksta ir telieka paskelbti, jog nusikaltimo sudėties nėra”, – apibendrina pašnekovas.