2010 Birželio 26

Prekyba

Prekių ženklų karai dėl mūsų piniginių. Kas laimi?

veidas.lt

"Veido" archyvas

“Apranga” įsitvirtino “Parko” išparduotuvių centre, į kurį paskui ją iš uždaromų prabangių parduotuvių perbėga garsūs prekių ženklai

Prekių ženklų kariauna nesiliauja atakavusi pirkėjų: ji ieško naujos taktikos. O pirkėjui atrodo, kad tai jis, padedant krizei, įveikė jų arogancijos tvirtovę.

Norint apeiti visą sostinės “Parkas Outlet” prekybos centrą, reikia turėti nemažai sveikatos arba paūmėjusį pirkimo manijos virusą. Pirmą kartą čia įkėlus koją galvoje ima suktis minčių spiečius apie krizės padiktuotus komercijos viražus. Pirkėjas seniai nebeturi pakankamai pinigų, bet pirkti apetito neprarado, ir garsūs prekių ženklai lenkiasi jo norams. “Ogmios” centrui pavyko po sostinę pabirusias išparduotuves sutraukti po vienu stogu. Daugiau nei pusšimtis jų taikosi į pirkėjus “Nike”, “Puma, “Reebok”, “Adidas”, “Franco Feruzzi”, “Triumph” prekių ženklais – vardiju juos kaip pakliuvo. Tikriausiai būsiu pataikiusi įeiti pro tas duris, už kurių prasideda sporto prekės, o toliau – jau kaip į mišką.

Prekybos centrų konkurentas

Bankrutuojantys “Vilniaus vartai” su savo išpuoselėtomis parduotuvėmis, kurios atrodė pasmerktos ir geraisiais laikais, gali tik pavydėti “Parkui” išgyvenimo azarto. Taip pat ir Gedimino prospekto parduotuvės, dar ne taip seniai siūliusios drabužius ir batus už keturženkles kainas, o dabar žvelgiančios tuščiais vitrinų langais. Ir anksčiau jos keldavo įtarimų apie pinigų plovyklas, bet galop nebeliko nieko – tik naujo nuomininko laukiančios salės. Bet nuomininkas vairuoja toliau nuo centro, o jam iš paskos – ir pirkėjas.

Ar tikrai lietuviui svarbu žinomos firmos ženklas? Lenkiškų ir žinomų užsienio prekių likučiais prekiavusi “Vabbi factory outlet” parduotuvė sostinės Viršuliškių mikrorajone po “Mados” prekybos centro stogu turėjo užsidaryti, kai greta jos tame pačiame cokoliniame aukšte – tarsi futbolo aikštėje – išsidriekė kinų prekių parduotuvė anglišku pavadinimu, bet primenanti Gariūnus.

Žinovai sako, kad kainos ir asortimentas panašūs. Iki kinų ten pat tyliai gyvavusi inteligentiška parduotuvė, skirta nėščiosioms, irgi išnyko. O “Vabbi” džiaugsmingai pasiskelbė iškeliaujanti į tą patį “Parką”. Iš jo prieš metus pasitraukę “Viva batai” jau parpėdino atgal. Turizmo prekių pirkėjams čia glėbį išskleidė “Robinzonada”. Jau aišku, kad visi, neabejingi alpinizmui, iškyloms baidarėmis, slidinėjimui ir kitokiems sportiškų kelionių džiaugsmams, prieš tuštindami banko korteles nepigioms šios rūšies prekėms įsigyti, pirmiausia patikrins, ką siūlo ši išparduotuvė.

“Parkui” vadovaujanti Vida Minkštimienė “Veidui” sakė, kad jau baigiama išnuomoti laisvas patalpas, o šiuo metu dar vyksta derybos su keliais žinomų užsienio prekių ženklų atstovais. Ji patenkinta pirmųjų prekybos mėnesių rezultatais: “Matome, kad netgi tie rinkos žaidėjai, kuriuos labai norėjome matyti per atidarymą, bet tada neįstengėme prisikviesti, jau ėmė rodyti pasitikėjimą mūsų “Parku”. Jo prekybos plotas po rekonstrukcijos padidėjo 20 proc., o apyvarta šoktelėjo iki 67 proc. – tai rodo, kad čia lankosi tikslingesni, turtingesni klientai. Jie pastebėjo, kad “Parke” sulaukėme “Nike” tiesiai iš Lenkijos, čia atkeliavo “Apranga”. O senesni nuomininkai taip pat ėmė rūpintis brangesnių prekių ženklų produkcija. Anksčiau klientai pirmiausia ieškodavo pigesnių prekių, o dabar matome, kad žmonės ieško gerai žinomų kokybiškų prekių ženklų”.

Pirkėjų srautas į “Parką” po rekonstrukcijos padidėjo 20–30 proc., jis nesenka net ir įsibėgėjant vasaros sezonui. Didiesiems prekybos centrams, po kurių erdvius plotus vaikšto vos vienas kitas pirkėjas, belieka pavydėti.

Pirkėjų racionalumas didėja

Pasivaikščiojus po “Parką” ir pasiklausius džiugaus jo vadovės balso, vėl kyla senas klausimas, ar iki sunkmečio lietuviai nebuvo tiesiog kvailinami išpūstomis kainomis? “Veidas” ne kartą rašė, kad užsienyje įvairių prekių galima įsigyti pigiau. Rinkodaros ir komunikacijos konsultantas Vytautas Zuzevičius pritaria, kad kai kurioms prekių grupėms, pavyzdžiui, drabužiams ir batams, buvo taikomos nepagrįstai didelės kainos, neatsižvelgiant į lietuviškas pajamas. Jos buvo didelės net ir tada, kai nedarbas Lietuvoje buvo mažas, o atlyginimai, palyginti su šiandieniniais, puikūs. Nieko nuostabaus, kad kai kurios bendrovės bankrutavo, o išlikusios išmoko paprastą pamoką – nevalia nepaisyti pirkėjo perkamosios galios.

Palyginti su 2008-aisiais vartojimui sumažėjus 20–30 proc., žmonių noras turėti tai, ką turi kiti, nepasikeitė. V.Zuzevičius patikina, kad jie, kaip ir anksčiau, renkasi tai, ką vertina jų bendraamžiai ar bendradarbiai. Vieniems į kitus pasižvalgant, perkama daug vartojimo prekių, lankomi tie patys restoranai ir klubai. Tik dabar atsiranda daugiau racionalumo. Šiais laikais didesnė sėkmė lydi tuos prekių ženklus, kurie padeda taupyti. Tuo paaiškinama, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio bendrovės “Tele2″ sėkmė arba skrydžių bendrovės “Ryanair” kilimas iš nuosmukio į pelną.

“Nors racionalumo daugiau, bet poreikis pirkti žinomus prekių ženklus nedingo ir nedings”, – įsitikinęs ekspertas. Visoje Europoje plinta išparduotuvės, kuriose pirkėjai išleidžia daugiau pinigų nei kituose prekybos centruose. V.Zuzevičiui irgi teko lankytis išparduotuvių “Parke”, tiesa, jis ten vyko ne dėl žinomo prekės ženklo, o ieškodamas knygos sūnui ten įsikūrusiame knygyne. Paprašytas specialisto žvilgsniu įvertinti bendrą “Parko” kokybę, jis buvo linkęs rašyti aštuonetą. Įspūdis liko neblogas, bet ekspertas atkreipė dėmesį, kad patalpų kokybė galėtų būti malonesnė.

“Ne tik dėl kainos žmonės ten važiuoja. Jiems ramiau, kad nusiperka gerą daiktą, tegul ir ne naujausio modelio, iš praėjusio sezono kolekcijų. Jeigu suplyš “Puma” ar “Reebok” sportiniai batai, pirkėjas turi teisę ir supykti, ir pirštu parodyti, bet jeigu kinų gamybos batai suplyš, niekam nepasiskųsi – pats kvailys, kad tokius pirkai”, – pateisino didelį pirkėjų srautą ekspertas.

Jam pačiam kai kurie garsūs prekių ženklai atgrasūs, nes atmintyje siejasi su Kauno nusikaltėlių grupuotėmis ir besmegenėmis “torpedomis”. Deja, tie prekių ženklai buvo jų įvaizdžio dalis. Tas pats įvaizdis lydi ir kai kuriuos automobilius. Jeigu į taviškį įvažiavo toks automobilis, gali beveik neabejoti, kad iš jo išlips įkaušęs “bandiūga”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. ajhuijila ajhuijila rašo:

    tai zmones skudurus perka ar prekes zenklus? taip ir “nepagavau ” :)

  2. Ieva Dabagianaitė Kolpingo kolegija S1 Ieva Dabagianaitė Kolpingo kolegija S1 rašo:

    Perskaičius šį straipsnį , įdomiausia buvo tai, jog pagal atliktus tyrimus,nors ir žmonių algos ženkliai smuko,tačiau noras įsigyti žinomo prekės vardo drabužių – ne. Žinoma, turbūt niekas nepaprieštaraus,jog perkant vardinį drabužį perki jį dėl kokybės, tačiau ar tikrai? Mano nuomone, ne visada vardinės prekės drabužiai yra verti šitokių sumų, o ypač tokiu laikotarpiu. Pavyzdžiui, nuėjus į firmines parduotuves,pamatai drabužius su vienokia kaina, o štai praėjus kiek laiko,jei prekė neturėjo paklausos,tai jos kaina jau bus užrašyta ” akcija” nors ji nelabai skirsis nuo senosios,tiesiog prireiks šiek tiek laiko apsiprasti su senąja,brangia kaina, o praėjus kiek laiko ,ta pati prekė ,su minimaliu kainos skirtumu bus įvardinama ,kaip akcija. Būna ir tokių atveju , kai skelbiamos akcijos ,su tokiomis pačiomis kainomis,o kartais netgi didesnėmis. Mano manymų,tai tik pigūs triukai,kuriais nėra sunku manipuliuoti žmonėmis-pirkėjais.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...