Prekybos centrai vėl džiaugiasi prisipildžiusiomis patalpomis ir už durų besirikiuojančiais potencialiais nuomininkais, o šios tendencijos padrąsinti statybininkai traukia iš stalčių primirštus naujų prekybos centrų projektus.

Užsitęsusio sunkmečio atvertas žaizdas prekybos centrai, bent jau Vilniuje, baigia išsigydyti. Įmonės „Inreal“ duomenimis, šiandien Vilniuje laisvų patalpų prekybos centruose tėra 1 proc., Klaipėdoje – 0,3 proc., Kaune ir Šiauliuose – 2 proc., Panevėžyje – 2,5 proc.
„Nuomininkų turime kur kas daugiau, nei galime pasiūlyti laisvo ploto, nes didieji prekybos centrai užimti 100 proc. – susidariusi eilutė norinčiųjų pas juos ateiti. O tai leidžia prekybos centrams rinktis, kuris nuomininkas patrauklesnis – ar pagal prekės ženklą, ar pagal prekių segmentą, kad viena ar kita dalis nebūtų perpildyta ir nesusidarytų nesveikos konkurencijos tarp esamų nuomininkų“, – komentuoja įmonės “Ober-Haus” komercinio NT departamento vadovas Darius Tumas.
Pasak jo, tarp norinčiųjų patekti į prekybos centrus daugiausiai yra specializuotų prekiautojų skaitmenine technika – mobiliaisiais telefonais, planšetiniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais, taip pat drabužių, avalynės, prabangos aksesuarų pardavėjų. „Didžioji jų dalis gana maži, taigi nedrįstų pradėti veiklą dideliame plote. Jie neturi stipraus užnugario ar motininės įmonės, todėl prekybos centrai į juos žiūri atsargiai“, – pastebi D.Tumas.
Tokie nuomininkai, kurie per krizę buvo visai priimtini, šiandien prekybos centrų jau nedomina, nes situacija pasikeitusi. „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius priduria, kad prekybos tinklų užimtumo tendencija Vilniuje prasidėjo nuo didelių užsienio tinklų atėjimo į Lietuvą. 2011 m. tarp žymiausių į geriausius prekybos centrus atėjusių prekių ženklų paminėtini „Marina Rinaldi“, NEXT, „Massimo Dutti“, 2012 m. – „Aldo“, „Mohito“, 2013 m. – „Desigual“, „Springfield“, „Burberry“ ir, žinoma, H&M.
„Didieji prekybos centrai Vilniuje, norėdami pritraukti daugiau lankytojų, noriai įsileido naujus užsienio tinklus. H&M padarė ryškiausią įtaką, nes išsinuomojo didelius plotus. Tai leido didiesiems prekybos centrams atsisveikinti su silpnesniais nuomininkais ir vietoj jų pasirinkti stipresnius. O tie nuskriaustieji, su kuriais atsisveikinta, dažniausiai kėlėsi į kitus prekybos centrus ir sėkmingai užėmė jų plotus. Dėl to laisvų patalpų sparčiai mažėja ir šiuo metu likę labai nedaug“, – tvirtina A.Antanavičius.
Žūtbūt išlaikyti kuo didesnį patalpų užimtumą prekybos centrai stengėsi ir per krizę, nes tuščios patalpos atbaido lankytojus ir skatina kalbas apie prekybos centro agoniją. Tad, kaip pamena A.Antanavičius, per pačią didžiausią krizę tik vienas kitas centras turėjo 10–20 proc. laisvų patalpų, o dauguma leidosi į derybas su verslininkais, taikė nuolaidas, mažino nuomos kainas. Kad šiuo metu situacija pasikeitusi, rodo ir kylančios nuomos kainos. Pasak D.Tumo, Vilniuje vien per praėjusius metus jos pakilo 10 proc., o šiais metais – dar 5 proc. „Su tais nuomininkais, kurie mokėjo per mažai, jau arba persiderėta, arba atsisveikinta“, – pabrėžia A.Antanavičius.

Iš H&M atėjimo neišlošė nė vienas

Atsirinkdami nuomininkus prekybos centrai šiandien stengiasi surasti naujų prekių ženklų, kurių nėra kituose prekybos centruose, tačiau šios paieškos jiems kol kas sekasi prastai – bus vos vienas kitas atvejis, kai prekybos centras galėtų pasigirti išskirtinėmis ir kitur nerandamomis parduotuvėmis ar paslaugomis. Netgi iš ilgai laukto drabužių prekybos tinklo H&M nė vienam prekybos centrui išlošti nepavyko – šio prekės ženklo parduotuvės atsidarys visuose didžiuosiuose prekybos centruose.
„Lietuvoje nėra tiek stiprių įmonių, prekių ženklų, kad prekybos centrai galėtų turėti skirtingus prekių ženklus ir pasiekti, jog parduotuvės nesidubliuotų“, – neabejoja D.Tumas. O atėjusiems didiesiems užsienio tinklams taip pat neapsimoka šalyje apsiriboti viena parduotuve, tad jie plečiasi ir į kitus prekybos centrus.
Tad prekybos centrų ekspertas Laurynas Mituzas mano, kad vien per nuomininkus pasiekti ilgalaikio unikalumo beveik neįmanoma: ženklai, kuriems gerai sekasi, greitai pasklinda, o nevykėliai nėra didelis unikalumas. „Todėl vienintelis kelias užtikrinti ilgalaikį unikalumą yra centro koncepcija ir valdymas. Centro valdymo sąvoka Vakarų Europoje, kur didžiosios kompanijos savo supratimą apie prekybos centrus formavo beveik pusšimtį metų, reiškia centro vairavimą rinkoje, o Lietuvoje – sutarčių ir pastato administravimą. Dažnai Lietuvoje prekybos centrus valdo NT agentūros, kurių tikslas – gauti komisinius“, – skirtumus tarp Lietuvos ir Vakarų Europos šalių pabrėžia L.Mituzas.
Beje, iki krizės tikslo išsiskirti didieji prekybos centrai net neturėjo, nes jie atsirado tada, kai naujo prekybinio ploto pasiūla vos vijosi paklausą, todėl kompromisai koncepcijos atžvilgiu buvo toleruojami. „Po sunkmečio vangiai atsigaunant apyvartoms ir paaštrėjus konkurencijai, centrai deda dideles pastangas, kad pritrauktų prekių ženklų ir tobulintų reklamą, tačiau gerai matyti, kur koją kiša gerais laikais padaryti skuboti sprendimai. Pavyzdžiui, joks didelis užsieninis žaidėjas nestatys prekybos centrų 3 km atstumu vienas nuo kito“, – atkreipia dėmesį L.Mituzas.
Tad „Panoramai“, „Ozui“ ir „Akropoliui“, išsirikiavusiems vienas šalia kito, šitas minusas atsilieps dar ilgai. Dar viena padaryta klaida, į kurią statytojai neatkreipė dėmesio, – kiekvienas prekybos centras turi turėti tiesioginę traukos teritoriją: iki trečdalio lankytojų, kurie pėsčiomis galėtų pasiekti prekybos centrą. Turėdami tokių pirkėjų, išlošia Vilniaus ir Kauno BIG, Vilniaus „Akropolis“, bet jų neturi „Ozas“, „Panorama“ ar VCUP.
O kaip tokios klaidos atsiliepia patiems prekybos centrams? „Lenkijoje ar Vokietijoje statant prekybos centrus įvertinta ilgametė patirtis. Todėl, pavyzdžiui, Vilniaus „Akropolio“ apyvarta iš kvadratinio metro, palyginti su geriausiu prekybos centru Varšuvoje, yra keturis kartus mažesnė. O Varšuvoje veikia daugiau nei 40 prekybos centrų“, – lygina L.Mituzas.

Stengiasi išsiskirti, bet sunkiai pavyksta

Kadangi išsiskirti parduotuvėmis ir vienetiniais prekių ženklais nepavyksta, šiuo metu prekybos centrai aktyviai naudoja rinkodaros priemones savo įvaizdžiui kurti – rengia masinius išpardavimus, organizuoja parodas, išskirtinius renginius. Tiesa, labiau išsiskirti pavyksta nebent Vilniaus prekybos centrams. „Bet kai kurie yra pasiklydę – eina viena kryptimi, tada kita kryptimi, ir nuomininkams tai blogai atsiliepia. Pavyzdžiui, iš pradžių orientuojasi į didesnių pajamų klientą, vėliau į mažesnių, ir klientai sutrinka, nebesupranta, kas darosi“, – prekybos centrų daromas klaidas vardija daugelyje jų batų parduotuves valdančios bendrovės „Armitana“ prezidentas Arminas Mačys.
Pasak L.Mituzo, paprastai didesnius atstumus vykdami į prekybos centrus žmonės įveikia dėl unikalumo, plataus pasirinkimo ir mažų kainų. „Lietuvoje klientų srautus labiausiai lemia maisto parduotuvės dydis. Antroje vietoje yra didėjantis teigiamas kai kurių centrų apsipirkimo alėjos, kaip laiko praleidimo vietos, įvaizdis. Be to, bendras lankytojų srautas priklauso nuo prekybos centro suvokiamos kritinės masės – kuo didesnis pastatas, tuo iš toliau į jį važiuoja žmonės“, – kuo prekybos centrai vilioja lankytojus, paaiškina L.Mituzas.
Tad nenuostabu, jog „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ praėjusią savaitę atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa parodė, kad Vilniuje patogiausiais prekybos centrais apsipirkti ir pramogauti respondentai laiko „Akropolį“, „Ozą“ ir „Panoramą“. Būtent šie prekybos centrai kaip geriausi Vilniuje iškyla į viršutines pozicijas ir „Veido“ sudarytame reitinge, kuriame lyginome nuomininkų, lankytojų skaičių, pramogų įvairovę, automobilių stovėjimo aikšteles ir pan.
„Akropolis“ – labiausiai lietuvių sąmonėję įsigyvenęs prekybos centras, turintis savo istoriją ir jau tapęs populiaria jaunimo susitikimo vieta. Be to, lietuviai labai jautrūs kainoms, o su „Akropoliu“ dėl nuolaidų ir akcijų mažai kas gali varžytis. „Ozas“ – turbūt labiausiai į vaikus orientuotas prekybos centras, nes išsiskiria ne tik didžiausiu pramogų kompleksu, skirtu vaikams, bet ir savo išskirtinėmis parodomis šeimai: žinių, technologijų, egzotinių gyvūnų ir t.t. Dideliam vokiečių tinklui ECE priklausančiam „Ozui“ organizuoti tokias parodas paprasčiau, nes jos keliauja iš vieno giminingo prekybos centro į kitą. “Taip „Ozas“ būsimo pirkėjo sąmonėje įsitvirtina kaip jo prekybos centras“, – stipriąją šio centro pusę pabrėžia beveik visuose prekybos centruose esančių „Sportland“ parduotuvių generalinis direktorius Vladas Korsakovas.
O „Panorama“ šiuo metu šiek tiek sutrikusi, nes savo koncepciją keičia: iš pradžių prisistačiusi kaip mados prekybos centras ir susitelkusi į aukštesnio segmento prekių ženklus, dabar pasivadino šeimos prekybos centru – neseniai atidarė vaikų žaidimų erdvę, organizuoja renginius, skirtus šeimoms, o nuomininkus apstulbino prie brangesnio segmento parduotuvių antrame aukšte netikėtai įkurdintomis vaikų parduotuvėmis.