Per sunkmetį išryškėjo takoskyra tarp sėkmingai veikiančių prekybos centrų ir didelių parduotuvių “be veido”. Tai parodė mūsų savaitraščio antrą kartą sudarytas didžiųjų prekybos centrų reitingas.

Gariūnų turgavietėje dviejuose paviljonuose daugiau nei penkiolika metų drabužiais prekiaujantis verslininkas Albertas Stankevičius apie šiltą ir erdvią parduotuvę prekybos centre galvoti pradėjo dar gerokai prieš krizę. Mat jo prekybos paviljono lankytojai – kokybę ir išskirtinį stilių mėgstantys žmonės. Ne kartą pačių pirkėjų ragintas atidaryti parduotuvę Vilniaus “Akropolyje” ar “Panoramoje”, A.Stankevičius nusprendė pamėginti nuo naujo prekybos centrų rinkos žaidėjo “Ozo”.

Priminsime, kad 2008–2009 metais, ėmus retėti visų prekybos centrų nuomininkams, į kai kurių išsikėlusiųjų vietas pradėjo keltis būtent turgaus prekeiviai. Tačiau pasidomėjęs sąlygomis A.Stankevičius savo parduotuvės “Oze” vis dėlto neatidarė ir šiuo metu džiaugiasi pasilikęs turguje, kuriame žmonių kas mėnesį vis daugiau. Verslininkas skaičiuoja, kad jeigu jis šiandien savo prekes pardavinėtų prekybos centre, jų antkainis būtų 20–30 proc. didesnis, ir nežinia ar kas nors jas pirktų.

Norint įeiti į prekybos centrą būtina sumokėti užstatą, kuris priklauso nuo nuomojamo ploto dydžio. Pvz., norint išsinuomoti 80 kv. m plotą reikia užstatyti arti 100 tūkst. Lt. Tada dar reikia mokėti nuomą ir papildomai 8 proc. nuo apyvartos bei mokesčius už kitas paslaugas. Kiekvienam nuomininkui sąlygos yra skirtingos, bet ši informacija konfidenciali.

Pasak pono Alberto, tokią finansinę naštą gali pakelti tik didieji prekybininkai, kurie ir klesti prekybos centruose. Beje, tik jie gali išsirinkti ir geriausias vietas. “Tuo tarpu smulkusis ir vidutinis verslas tokių apyvartinių lėšų šiais laikais neturi, o jas įšaldyti atiduodant prekybos centro valdytojui, kuris jį nustumia į patį tamsiausią prekybos centro kampą, būtų tas pats, kaip pasirišti akmenį po kaklu”, – dėsto verslininkas. Jis įsitikinęs, kad atėjus dirbti į prekybos centrą apie pusmetį tektų laviruoti ties bankroto riba, kol taptum žinomas ir įgytum pirkėjų pasitikėjimą.

Kitas pakalbintas į prekybos centrą iš turgaus dirbti persikėlęs verslininkas Tomas Buzius prisipažino, kad per mėnesį jis asmeniškai uždirba tik 2–3 tūkst. Lt, o dar apie 30 tūkst. Lt sumoka prekybos centro valdytojui už nuomą. “Supratęs, kad dirbu ne sau, o prekybos centro valdytojui, nusprendžiau grįžti į turgų”, – sako verslininkas.

Karas dėl pirkėjų tęsiasi

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika, pats turintis kelis savo balionų verslo “Baliomanija” prekybos taškus Kauno prekybos centruose, pabrėžia, kad visos nuomos sutartys su prekybos centrais yra su antspaudu “konfidencialu”. Tačiau atskleidžia, kad ne visų prekybos centrų pasiūlymai patrauklūs: netgi jei moki mažai nuomos, bet lankytojų nėra daug, būti prekybos centre neapsimoka.

Tačiau, pasak verslininko, prekiauti prekybos centre yra viena iš galimybių sėkmingai plėtoti verslą, ypač Kaune, kurio centre atsiradęs “Akropolis” susiurbė visą buvusios pagrindinės prekybos gatvės – Laisvės alėjos kraują, t.y. pirkėjus. Esą prekybos vietų nuomos kainos Laisvės alėjoje mažesnės nei Kauno “Urmo” bazėje. “Prekybos centre kuriama tam tikra sinergija. Todėl būti ten, kur daug lankytojų, visada naudinga. Verslininkui renkantis, kuriame prekybos centre atidaryti parduotuvę, esminis kriterijus yra žmonių srautai, kuriuos prekybos centro valdytojas užtikrina įvairiomis rinkodaros priemonėmis. O centrai, kurie neturėjo koncepcijos ir užsiėmė tik prekybos plotų nuoma, šiandien yra likę visai be veido”, – tvirtina G.Romeika.

Vertindamas dabartinę padėtį su buvusia prieš dvejus metus, pašnekovas pabrėžia, kad, priešingai nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu, šiandien prekybos centrai lankstesni ir “eina į kontaktą” su nuomininkais. Esą netgi batų taisymo ar raktų gamybos dirbtuvėlės prekybos centrui kuria pridėtinę vertę, todėl šių paslaugų teikėjams jie linkę suteikti geresnes buvimo savo centre sąlygas. “Prieš porą metų prekybos centrų valdytojai elgėsi daug arogantiškiau, nes už durų stovėjo potencialių nuomininkų eilė. Dabar nebestovi. O prekybos centrų valdytojams kažkaip išgyventi reikia, taigi jie ir ieško naujų nišų, tad daugelyje prekybos centrų atsirado ne tik firminių kepyklėlių, mėsos gamintojų parduotuvėlių – į kai kuriuose prekybos centrus atsikėlė jau ir amatininkų mugės”, – pokyčius vardija pašnekovas.

Kaip įvertinamas prekybos centrų potencialas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas, paklaustas, kodėl “Prisma” įsikūrė būtent “Oze”, o ne kokiame nors kitame centre, arba kodėl “Rimi” savo centrą atidarė “Panoramoje”, arba kodėl Klaipėdoje naujai statomame prekybos centre “Liepa” įsikurs “Norfa”, atsakė abstrakčiai – esą tai lemia konkurencija.

Bet iš tiesų viskas daug paprasčiau: juk nei “Rimi”, nei “Norfa” niekada neatsiras “Akropoliuose”, todėl šių tinklų atstovai turi ieškoti kitų prekybos centrų ir per juos kariauti konkurencinius karus. Tarkime, suomių “Prisma” į “Ozą” atsikėlė dėdama didžiules viltis nukonkuruoti “Akropolyje” esančią “Maximą” ir taip privilioti daugiau pirkėjų į “Ozą”. Tačiau ir dėl krizės, ir dėl rikodaros klaidų jai tas nepavyko. Kol kas nesiseka ir naujausiai “Ozo” intrigai – lenkų kino centrui “Multikino”, iš kurio kino mėgėjai tikėjosi pigesnių bilietų ir naujausių filmų, bet nieko panašaus negavo. Taigi “Multikino” bent iki šiol netapo dideliu traukos centru.

M.Busilo įsitikinimu, į prekybos centrus pirkėjus labiausiai traukia juose esantys prekybos tinklai, o tinklai prekybos centrus atsirenka įvertinę jų potencialą ir būsimą kitų prekybininkų kaimynystę. Tuo tarpu pirkėjams svarbu, kad prekybos centre esanti prekybos tinklo parduotuvė būtų lengvai surandama, ko kaip tik ir pasigendama minėtame “Oze”.

“Paprastai pirkėjai, rinkdamiesi, į kokį prekybos centrą važiuoti, atsižvelgia, kokie prekybos tinklai jame yra. Todėl tai yra prekybos centrus diferencijuojantis veiksnys, lygiai kaip atskiruose prekybos centruose esančios kitokios nei visur kitur parduotuvės”, – paaiškina rinkos tyrimų kompanijos “Nielsen Baltic” generalinis direktorius Artūras Urbonavičius.

Reikėjo ieškoti naujo veido

Šiuo metu daugumai prekybos centrų gana sunkūs laikai (didesnė jų dalis dirba nuostolingai), tad tenka keistis ir ieškoti naujų būdų, kaip išgyventi.

Prekybos centro “Europa” vadovas Darius Urbonas neslepia, kad 2009 metais ištuštėjus šalimais esančio verslo centro biurams ir kritus vartotojų perkamajai galiai “Europa” per mėnesį neteko vidutiniškai 100 tūkst. lankytojų.

“Todėl ėmėmės pokyčių. Parduotuvių apyvartai kritus net iki 40 proc. dauguma nuomininkų atėjo pas mus klausdami, ką daryti. Taip, mums atsirado galimybė atsinaujinti. Taigi pirmiausia buvo uždarytos vietinių verslininkų parduotuvės, o į jų vietą atėjo tarptautiniu lygiu žinomi prekių ženklai. Taip pat pertvarkėme pirmąjį aukštą: prie paties intensyviausio įėjimo vietoj brangių juvelyrinių parduotuvių atsirado kavinukių, kepyklėlė”, – pokyčius dėsto “Europos” vadovas.

D.Urbono teigimu, šiemet prisipildžius kaimynystėje esantiems dangoraižiams, prekybos centras jau vėl dirba pelningai, nes esą 1 kv. m nuomininko apyvarta vidutiniškai siekia 150 eurų, kai pernai ši suma buvo 100 eurų.

Save džiugiai nuteikti bando ir prekybos centro “Ozas” vadovė Inga Navickaitė, nes šiemet, palyginti su pernai, šiame centre esančių parduotuvių apyvarta padidėjusi 30 proc. Linkstama manyti, kad “Ozą” pamėgo į Lietuvą atvykstantys apsipirkti kaimyninių Baltarusijos ir Rusijos piliečiai.

Bendrovės “Ogmios Real Estate” valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis, vertindamas pastarųjų dvejų metų prekybos centrų rinkos pokyčius, pabrėžia, kad ilgainiui atsirado specializuotų parduotuvių, taip pat išparduotuvių poreikis, pirkėjams vėl grįžo noras pasiderėti, o tai lėmė turgaviečių renesansą. “Pastebime, kad prekybos centrų lankytojų sunkmečiu nesumažėjo, bet pasikeitė jų pirkinių krepšelio dydis. Į tai privalėjo atsižvelgti ir prekybos centrų plėtotojai”, – sako jis.

Paklaustas, kodėl išskirtiniai, specifiniai, geroje vietoje esantys prekybos centrai, pvz., vis iš varžytynių neparduodamas “Gedimino 9″, ima ir žlunga, A.Žemaitis atsako, kad valdytojai turi būti lankstūs dėl nuomos kainos, bet kai juos spaudžia kreditorius (šiuo atveju “Swedbank”), nuomininkai priversti susikrauti dėžes ir išeiti į geresnes vietas ar net į šalia esančias patalpas. Tai rodo ir vieno pagrindinių “Gedimino 9″ nuomininkų “Marks&Spencer” išėjimas į veiklą atnaujinantį prekybos centrą “Grand Duke Palace”.

Šiandien belieka tik spėlioti, butais ar biurais gali virsti patrauklia prekybos vieta taip ir netapęs “Gedimino 9″. Šį centrą valdančios kompanijos “Re&Solution” prekybinio turto vadovė Rida Tamkovidaitė, paklausta, ar ilgai prekybos centras gali dirbti nuostolingai, pateikė tokį vertinimą: “Kai pajamų dalis gerokai smunka, o išlaidos nesikeičia, verslo planas ima reikalauti injekcijų. Jeigu savininkas turi resursų ir mato tokių investicijų prasmę – tuomet jau tik nuo savininko sprendimo priklausys, ar ilgai jis gali ir nori tokį verslą dotuoti. Taip pat ar mato perspektyvą atkurti pajamų srautą. Beje, su šituo klausimu per pastaruosius dvejus metus susidūrė beveik visi prekybos centrų savininkai Lietuvoje. Didžiausių sunkumų patyrė labai dideles kainas nuomos sutartyse fiksavę prekybos centrų savininkai. O sugrįžti prie pajamų lygio, kuris buvo planuojamas projektus pradedant plėtoti arba įsigyjant, bus sudėtinga bent jau artimiausius dvejus metus”.

Nuostoliai verčia atsisakyti prekybos centrų

Taigi dar dvejus metus prekybos centrai turės laižytis žaizdas dėl per sunkmetį sukauptų nuostolių. O jie nemaži. Tarkime, “Ozas”, prekybos ekspertų skaičiavimais, jų prikaupė per 20 mln. Lt. Prekybos centrą “Gedimino 9″ valdančios bendrovės “Ajolas” nuostoliai siekia beveik 90 mln. Lt, o “Akropolio” grupė pernai patyrė neregėtų nuostolių – net 424 mln. Lt. Tai net 7,8 karto daugiau negu 2008-aisiais, kai nuostoliai siekė 54 mln. Lt.
Nuostoliuose maudosi ir dauguma kitų prekybos centrų, o tai ilgai tęstis negali.

Regis, dėl šių priežasčių praėjusią savaitę iš bendrovės “Akropolis Group” direktoriaus, valdybos pirmininko ir valdybos nario pareigų pasitraukė Mindaugas Marcinkevičius. Regis, dėl to Vokietijos kompanija ECE prieš savaitę iš “Icor” (buvusios “Rubicon Group”) už neskelbiamą sumą įsigijo likusius 50 proc. prekybos ir pramogų centro “Ozas” akcijų. Ir jau tikrai dėl to bandoma parduoti bankrutuojantį “Gedimino 9″. Tiesa, pirmosios dvejos varžytynės nesulaukė nė vieno dalyvio.