BFL

Pastaraisiais metais vis kalbama apie mažmeninės prekybos tinklų rinkoje vyksiančius persistumdymus. Jų centre beveik visuomet atsidurdavo tik šį pavasarį dirbti pradėjęs vokiečių mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“, tačiau metų pabaigoje reikšmingesnėmis naujienomis dalijasi senbuviai: neseniai prabilta apie galimas „Rimi“ ir „Iki“ jungtuves, inicijuotas pirmosios pusės. Derybos, pasak savininkų, dar vyksta, tačiau tokie prekybos rinkos stambėjimo procesai buvo prognozuojami jau prieš kelerius metus.

Gytis KAPSEVIČIUS

Mažmeninės prekybos gigantai galvoja jungtis

Iš pradžių patylomis, vėliau jau garsiai imta kalbėti apie tai, kad „Rimi“ valdytojas, švediško kapitalo įmonė „ICA gruppen“, iš tiesų domisi bendrovės „Palink“, kurios didžiausias akcininkas yra vokiečių mažmenininkas „Rewe“, įsigijimu. Skaičiavimai dėl sandorio vertės skiriasi, tačiau „Verslo žinios“ skelbia, kad ji galėtų būti apie 250 mln. eurų.

Prekybos eksperto Lino Šimonio teigimu, vienas ženklų, rodančių rimtesnius „Iki“ savininkų ketinimus šį tinklą parduoti, yra tai, kad jame nebuvo atlikta didesnių pokyčių. Vokiečiai tinklo valdymą perėmė 2008 m.

„Keista, kad dabartiniai „Iki“ savininkai, vokiečiai „Rewe“, kosmetinius pakeitimus, kuriuos ne visi pastebi, padarė, bet iki galo tinklo „nesurevino“. Jei tinkle būtų daugiau vokiškumo, tam tikras procentas vokiškų prekių, tai būtų ryškus išskirtinumas, kurio nėra kituose tinkluose. „Iki“ savininkai to nepadarė, ir man atrodo, kad tai gali būti prarasta galimybė. Tai, kad jie tinklams nesuteikė „Rewe“ pavadinimo, irgi yra signalas. Jei jie būtų suteikę pavadinimą, šiandien tinklo greičiausiai nepardavinėtų, nes bendrovei išėjimas iš rinkos taip pat nėra labai malonus reiškinys“, – teigia ekspertas.

Vis dėlto dėl susijungiančių įmonių įtakos rinkoje tokiu atveju tektų gauti Konkurencijos tarybos pritarimą arba įsipareigoti įgyvendinti jos iškeltas papildomas sąlygas dėl susijungimo. Savaime suprantama, tokio savininkų noro ši institucija gali apskritai neleisti įgyvendinti.

Nors kol kas tik deramasi ir toks sandoris gali net neprieiti iki Konkurencijos tarybos, manoma, kad „Rimi“ iš jo galėtų turėti reikšmingos naudos. Visų pirma tai padidintų parduotuvių kiekį, nes šiuo metu, palyginti su kitais trimis didžiausiais rinkos žaidėjais, „Rimi“ jų turi mažiausiai – 56, nes labiau orientuojasi į didesnes parduotuves. O „Iki“ parduotuvių skaičius yra antras rinkoje ir nusileidžia tik „Maximai“ – 234.

Be kita ko, galimas „Rimi“ pirkinys dirba ne tik pelningai, bet ir pelningiau nei pats pirkėjas. Štai „Iki“ 2015 m. turėjo 9,66 mln. eurų grynojo pelno ir, palyginti su 2014-aisiais, šį rodiklį padidino. „Rimi“ grynasis pelnas 2015 m. siekė 7,307 mln. eurų.

Panašūs įvykiai Lietuvoje nėra dažni, tačiau nei pirmai, nei antrai bendrovei tai nebūtų naujiena. „Rimi“ savo veiklą Lietuvoje 2002 m. išplėtė nupirkdama visas įmonės „Ekovalda“, valdžiusios prekybos tinklus EKO, akcijas. „Palink“ užpernai pasitraukė iš Latvijos rinkos ir pardavė 51 savo parduotuvę latvių tinklui „Mego“.

Praeityje bendrovė ir pati yra išlaidavusi: savo parduotuves 2002 m. jai pardavė iš Lietuvos pasitraukęs užsienyje gerai žinomas SPAR prekybos tinklas, o 2006 m. įsigyta 11 prekybos tinklo „Pliusas“, priklausiusio „Vičiūnų grupei“, parduotuvių.

Net jei toks sandoris neįvyktų, ekspertai mano, kad vienoks ar kitoks rinkos stambėjimas yra užprogramuotas. Tokia situacija nulemta rinkos persisotinimo: nepaisant naujai atidaromų parduotuvių, didesnę plėtrą vykdyti darosi vis sunkiau. Taip pat teoriškai kyla kliūčių ir naujų žaidėjų įsiliejimui.

Prekybos ekspertas Justas Gavėnas sako, kad užbėgti už akių neverta, tačiau pritaria manantiems, kad koks nors susijungimas greičiausiai įvyks. „Pritarčiau nuomonei, kad rinka yra susiformavusi. Komercinio prekybinio ploto kiekis gyventojų skaičiui, galimų sklypų kiekis, naujų parduotuvių kiekis yra pasiekęs tą ribą, kai vietos plėtrai yra mažai. Ir tuomet visada vyksta konsolidacija. Rinkos dalyvių mėginimas arba vienas kitą nusipirkti, arba susijungti – normalus brandžios rinkos požymis. Todėl manau, kad jei ne šitas sandoris, tai kitas. Klausimas tik – kas ką pirks. Aišku nebent tai, kad pirkinys nebus „Maxima“, – teigia specialistas.

„Maxima“ išlieka reikšmingiausia šalies prekybininkė, kuriai šių metų rugsėjį priklausė 45,5 proc. rinkos. Palyginimui, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2014 m. „Maxima“ pagal savo apyvartą užėmė 40 proc. mažmeninės prekybos maistu, gėrimais ir tabaku, „Iki“ – 16 proc., „Norfos mažmena“ – 10 proc., „Rimi Lietuva“ – 6 proc., „Prisma LT“ – 0,9 proc. Šį pavasarį į rinką įsiliejęs, daugiau nei 20 parduotuvių atidaręs bei ketinimų plėstis neslepiantis prekybos tinklas „Lidl“ jau dabar atsiriekė neblogą dalį rinkos. Tyrimų bendrovės „Baltmi“ duomenimis, „Lidl“ rugsėjį užėmė 8,4 proc. mažmeninės prekybos rinkos.

Daugelis pastarojo meto didžiųjų prekybininkų ėjimų neoficialiai buvo siejami būtent su „Lidl“ atėjimu. Vienas pavyzdžių – sparti šiųmetė „Maximos“ plėtra, taip pat „Iki“ sprendimas atsisakyti savo pigių prekių tinklų.

Dar pernai „Palink“ turėjo pigių prekių tinklą „Cento“, kurį šiemet reorganizavo į „Iki“. Į šį segmentą bendrovė koncentravosi nuo 2000-ųjų: pradėta su parduotuvėmis „Pigiau grybo“, kurios vėliau pervadintos į „Leader price“ (nuo 2005 m.) ir „Cento“ (nuo 2008 m.). „Rimi“ savo pigių prekių tinklo „Supernetto“ atsisakė dar 2012-aisiais.

L.Šimonis neatmeta galimybės, kad „Iki“ savininkas „Rewe“, puikiai žinodamas „Lidl“ galimybes ir elgseną (šie tinklai konkuruoja Vokietijos rinkoje), galėjo į tai atsižvelgti.

J.Gavėnas mano, kad dėl mažo tinklo parduotuvių skaičiaus rimta konkurencija iš „Lidl“ pusės kol kas mažai tikėtina. Jis teigia, kad tai natūrali rinkų evoliucionavimo kryptis, ir prognozuoja, jog panašių įvykių ar bendrovių pasitraukimo netrukus galime sulaukti ir kitose srityse – informacinių technologijų bei draudimo sektoriuose.

Iki šiol Lietuvoje stambių rinkos žaidėjų susijungimų matėme ne kartą: pernai „Omnitel“ įsigijo „Teo“, 2013 m. LNK pirko Baltijos televiziją, 2010-aisiais „Neste“ nusipirko „Alexela“ degalinių tinklą, o grįžtant į tūkstantmečio pradžią galima prisiminti ERGO ir „Preventos“ jungtuves ar tai, kad „Statoil“ perėmė „Shell“ degalinių tinklą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2016-m