Skyrusi Nobelio taikos premiją vaikų teisių gynėjams iš Indijos ir Pakistano, Norvegijos parlamento komisija naiviai tikisi dvigubo efekto: daugiau dėmesio vaikams ir mažesnės trinties tarp dviejų konfliktuojančių valstybių.

Rima Janužytė

Kas tokia yra Malala, žino kone kiekvienas. Tai septyniolikmetė, už pastangas užtikrinti išsilavinimą visoms Pakistano mergaitėms gavusi talibų kulką į galvą.
Po ją išgarsinusio pasikėsinimo ir dar garsiau nuskambėjusio kone stebuklingo išgijimo mergina tapo savotiška Pakistano ir visų pasaulio vaikų teisės į mokslą advokate. Malalos kalba Jungtinių Tautų Asamblėjoje pernai rudenį ją pakylėjo iki tarptautinės scenos – Malala tapo tikra sensacija, o jos balsas buvo išgirstas visame pasaulyje nuo Pakistano iki JAV, nuo Afrikos iki Artimųjų Rytų.
Sužinojęs, kad mergina gavo Nobelio premiją, Pakistano premjeras Nawazas Sharifas ją pavadino Pakistano pasididžiavimu. Tačiau Pakistane jos veikla ne tik liaupsinama, bet ir gana plačiai kritikuojama. Ne dėl to, kad Malala stengiasi dėl vaikų, o dėl to, kad esą tapo Vakarų ruporu, įrankiu, JAV žvalgybos Trojos arkliu Pakistane ir panašiai.
“Visais įmanomais žodžiais smerkiu sprendimą Malalai skirti Nobelio premiją, – televizijai BBC pareiškė “Pakistan Observer” redaktorius Tariqas Khattakas. – Tai neabejotinai politizuotas sprendimas, Vakarų konspiracija siekiant išprovokuoti žmones musulmoniškose šalyse. Nei Malala, nei jos tėvas nepadarė nieko reikšmingo. Jis paprasčiausiai geras pardavėjas ir sugebėjo “parduoti” savo dukters istoriją. Dabar jau ir Malala yra puiki prekybininkė. Abu su tėvu jie šoka pagal Vakarų dūdelę ir dėl to yra garsenybės.”
Užtat Kailashas Satyarthi Indijoje iki Nobelio premijos buvo vadinamasis nouneimas (angl. “no name” – jokio vardo). Tiesa, jo vadovaujamas judėjimas “Save Child” per kelis dešimtmečius iš vergijos yra išlaisvinęs 80 tūkst. Indijos vaikų, o K.Satyarthi už šią prasmingą veiklą yra gavęs bent tuziną įvertinimų: jis apdovanotas JAV, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, bet nė karto – Indijoje. Jį yra kalbinusios, pavyzdžiui, televizijos BBC ir CNN, bet Indijos savaitraštis “Indian Times” interviu su K.Satyarthi susiprato parengti tik jam laimėjus Nobelio premiją.
Kaip ir pakistaniečiai dėl Malalos, indai dabar kelia klausimą, ar K.Satyarthi nėra su Vakarais susijęs artimesniais, nei skelbiama, ryšiais.
“Indijoje suskaičiuojama iki 60 mln. priverstinai dirbančių nepilnamečių – tai tamsioji Indijos ekonominio kilimo, pagrįsto pigia darbo jėga, pusė. Indijoje vyksta tragiška prekyba vaikais, kurie perkami provincijose ir atvežami dirbti į didesnius miestus”, – BBC yra sakęs pats K.Satyarthi, pripažindamas, kad kovodami su vaikų vergove Indijoje pluša šimtai atsidavusių žmonių, bet ne visos organizacijos gauna pakankamą paramą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.