Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Premjere, šiandien savo darbo dieną skiriate Utenai ir Utenos rajono lankymui bei susitikimams. Kodėl pasirinkote Uteną?

Stengiamės kaip galima dažniau išvažiuoti į Lietuvą. Susitikti su žmonėmis. Tai darome beveik kiekvieną savaitę, jeigu nesutrukdo kokie nors kiti darbai. Ir važiuojam, nesirinkdami, kas tą miestą ir savivaldybę valdo. Atitinkamai kalbamės apie žmonių gyvenimus, apie pasiekimus, apie iššūkius, apie viską, kas žmonėms rūpi. Tie susitikimai yra svarbūs ir mums, nes iš tikrųjų galime išgirsti labai aktualias žmonių šių dienų problemas. Galima aptarti ir tai, kaip mums atrodo kai kurie dalykai, žvelgiant iš Vyriausybės rūmų, žinant kai kurias Europos tendencijas.

Premjere, statistika jau skelbia, kad Lietuvos pramonės produkcija gruodį (palyginus su 2010-ųjų gruodžio mėnesiu) sumažėjo daugiau kaip 2 procentais. Ką tai reiškia?

Tenka skaityti ir ekonomikos ekspertų, apžvalgininkų, kurie priešingai sako: kad labai neblogai atrodo statistika 2011 metų pabaigoje, nes galbūt visi galvojo, kad po praėjusių metų vasarą prasidėjusios gilesnės euro zonos krizės turėtų skaudžiau būti paveikta mūsų pramonė, mūsų gamyba, eksporto dalykai. Atrodo, kad to kol kas nesimato. Na, o šioks toks pramonės gamybos sumažėjimas gruodžio mėnesį yra siejamas su šiek tiek šiltesne žiema. Ir su tuo, kad šilumos energijos produkcijos buvo pagaminta vien dėl to mažiau negu 2010 metų pabaigoje.

Premjere, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ragina Europos Sąjungos nares pareikšti solidarumą Vengrijai. Kaip prognozuojate, ar pavyks priimti parlamente TS-LKD frakcijos užregistruotą rezoliuciją dėl paramos Vengrijai? Ar Seime pakanka pritariančių tokiai rezoliucijai?

Aš ne vieną kartą esu sakęs, kad ginčai ir diskusijos dėl Vengrijos konstitucijos turėtų būti objektyvūs. Kiek žinau, toje pačioje Vengrijos konstitucijoje yra išdėstyta ir mums visiškai priimtina konstitucinė samprata. Šeimos svarbos, krikščioniškų vertybių ir kitų panašių dalykų, kurie Europos kairiesiems arba, sakykime, liberalesnėms partijoms yra nepriimti. Bet šiuo atžvilgiu, tikrai nebūtų galima smerkti Vengrijos, kad jos demokratiškai išrinktas parlamentas, kuriame 2/3 parlamentarų kaip tik atstovauja konservatyviajai „Fidesz“ partijai, svarstydamas konstituciją pabrėžia tokių vertybių svarbą. Man kartais susidaro vaizdas, kad šiaip yra diskutuojami ne patys dokumentai, o tai, kas ką pasakė kur nors. Kiek aš suprantu, taip Europos Komisija turi priekaištų dėl kai kurių Vengrijos priimtų įstatymų. Ir tas nuostatas Vengrija yra pasiruošusi taisyti. Bet tai yra juridiniai įstatymai, o ne kažkokių vertybių atspindys. Tai įstatymai, susiję su Centriniu banku, su teismais. Galime palinkėti sėkmės kolegoms vengrams randant pačius tinkamiausius sprendimus. Bet kalbėti apie kokias nors autoritarines tendencijas Vengrijoje, kalbėti apie tai, kad Vengrija eina ne europinių vertybių keliu, iš tikrųjų nėra teisinga ir objektyvu.

Premjere, dar viena tarptautinė tema. Svarbiausiu Lietuvos užsienio politikos tikslu daugiau kaip trečdalis didžiųjų miestų apklaustųjų gyventojų laiko santykių su Rusija gerinimą. Apie tai paskelbė savaitraštis „Veidas“. Apklausos duomenimis, 39 proc. respondentų teigia, kad svarbiausia Lietuvai yra gerinti santykius su Rusija. Koks būtų Jūsų komentaras?

Geri santykiai su kaimynais visada yra mūsų vienas iš svarbiausių prioritetų ir to nuosekliai siekiame. Ne visada geri santykiai tarp kaimynų priklauso tik nuo vieno kaimyno. Tai šiuo atžvilgiu, labai didelė dalis problemų arba vienokių ar kitokių neatsakytų klausimų mūsų santykiuose su Rusijos kaimynais priklauso ir nuo Rusijos. Nuo jos požiūrio į istoriją, į okupaciją, į tai, kokią žalą sovietinė imperija mūsų regionui atnešė. Labai svarbu, kad mūsų santykiai būtų tikrai dar geresni, nors jie nėra kažkuo ir blogi. Jeigu mes turėtume galimybių matyti, kad, sakykime, energetikos reikaluose stambiosios Rusijos energetinės kompanijos piktybiškai nesinaudoja savo monopolistine padėtimi, tai aš matau neblogą perspektyvą Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms tampant vis laisvesnėmis energetikos reikaluose nuo tos priklausomybės, nuo energetinių teikimų iš Rusijos, kad tie santykiai darysis dar geresni. Perspektyvos gerinti santykius visada yra ir mes tam negailim jėgų.

Premjere, prieš savaitę Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas Seime kalbėjo apie „Snorą“. Po to kilusios Seime diskusijos išsirutuliojo į visišką nesusikalbėjimą su opozicija. Kaip Jūs vertinate tuos ginčus dėl opozicijos noro sudaryti komisiją „Snoro“ reikalams tirti?

Ir Lietuvos bankas, ir Vyriausybė darė viską, kad tokioje sudėtingoje situacijoje, kuri susiklostė po „Snoro“ žlugimo, indėlininkai, paprasti žmonės, pensininkai, mokytojai, gydytojai neliktų nuskriausti ir atgautų visus savo indėlius, kurie buvo apdrausti. Tai buvo padaryta efektyviai, greitai ir iš tikrųjų rūpinantis žmonėmis. Dabar pats svarbiausias tikslas yra toliau tvarkinga, skaidri, efektyvi „Snoro“ bankroto procedūra, t.y, kad turtas, kuris yra likęs „Snoro“ banke, daugiau nei 4 mlrd. litų vertės, kad jisai būtų skaidriai, efektyviai, už geriausią kainą parduotas. Ir pinigai būtų sugrąžinti, visų pirma, Indėlių draudimo fondui, iš kurio buvo išmokėti indėliai visiem indėlininkams. O likusi pinigų suma, kaip numato įstatymas, būtų skirta padengti ir kitiems kreditorių reikalavimams. Matome dvi pagrindines interesų grupes, kurios galbūt yra suinteresuotos tą procesą paveikti ne visada skaidriai, siekdamos savo tikslų, siekdamos įvairiomis intrigomis ar kartais net ir ant įstatymo ribos balansuojančiais veiksmais kelti kiek galima daugiau sumaišties. Tai pirma grupė yra grupė, kurią galima pavadinti grupe, susijusia su buvusiais savininkais banko, galimai nusikalstama veiklą vykdžiusiais akcininkais R. Baranausku ir V. Antonovu, kurie daro viską, kad išvengtų akistatos su Lietuvos teisėsauga. O kita grupė yra kaip tik tie kreditoriai, kurių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos siekia daugiau nei 2 mlrd. litų, ir kurie norėtų, kad šitą naštą ant savo pečių perimtų taip pat valstybė, o tai reiškia – mokesčių mokėtojai. Na, mes matom, kad štai ta kreditorių asociacija tiesiogiai sako, kad jiems labai reikia Seimo komisijos. Na, o ekstradicijos teisiniame procese dalyvaujantys V. Antonovas ir R. Baranauskas (Londono teismuose), matyt, taip norėtų, kad Seimo sudaroma komisija, kaip yra pasiūlyta, kad jinai sudarytų jiems galimybę, jų geriausiems advokatams, kuriuos jau nusisamdė, kvestionuoti jų ekstradicijos klausimus į Lietuvą. Todėl mes ir raginame tokią iniciatyvą kurti Seime komisiją, labai atidžiai vertinti, ir yra pasiūlyta, kad ją įvertintų, visų pirma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad tokios komisijos sudarymas nepakenktų ir teisėsaugos interesams, nepakenktų mokesčių mokėtojų interesams. Kai gausime atsakymus štai iš tų komitetų, toliau galėsime svarstyti ir tokias opozicijos iniciatyvas.

Premjere, o Jums visiškai aiški istorija, į kurią įsigilinus opozicija dėl Seimo Pirmininkės sūnaus lėšų, laikytų banke ir kuriomis buvo padengta paskola? Ar viskas yra skaidru šioje istorijoje?

Pirmas dalykas, į tai turi atsakyti banko administratorius. Jis aiškiai pasakė, kad tai, kuo įtaria opozicija, yra visiškai nepagrįsta ir jokie įstatymai nebuvo pažeisti. Antras dalykas, į tai turi atsakyti Generalinė prokuratūra, į kurią kreipėsi taip pat Seimo Pirmininkė. Kaip pranešė žiniasklaidai kolega A. Butkevičius, iš „Snoro“ banke dirbančių žmonių jisai yra gavęs tuos tariamus dokumentus, iš kurių galima tariamai įžiūrėti kokį tai Seimo Pirmininkės sūnaus nusižengimą. Nors, kaip sakė administratorius, jokių nusižengimų tikrai nėra. Bet esminis klausimas, kodėl socialdemokratų lyderiui A. Butkevičiui kažkas iš „Snoro“ banko neša dokumentus, kurie atskleidžia bankinės veiklos paslaptį, kuri yra ginama įstatymu? Ir pats tokio dokumento perdavimas jau turi būti teisėtvarkos institucijų tyrimo objektas. Būtų gerai, kad ir opozicija, ir socialdemokratai, ir partijų lyderiai nesielgtų tokiu būdu, kuris mums sudarytų galimybę galvoti, kad ar sąmoningai, ar nelabai suprasdami, bet vis tiktai savo tokiais veiksmais ir taip veikdami jie tampa tų pačių V. Antonovo ir R. Baranausko interesų gynimo įrankiais.