Prezidentė Dalia Grybauskaitė “išbrokavo” per mažai būsimo Ministrų kabineto narių – duris derėjo parodyti dar mažiausiai trims pretendetams. Pusės viso pateiktojo ministrų kabineto narių kompentencija ir reputacija kertasi su Konstitucijoje įtvirtintu atsakingu valdymu.

Per keletą pastarųjų savaičių politinė atmosfera šalyje įkaito iki virimo temperatūros – visuomenė susiskirstė į dvi frakcijas: aukštus moralinius ir profesinius reikalavimus pretendentams į ministrus keliančios prezidentės Dalios Grybauskaitės šalininkus bei naujosios valdančiosios daugumos gerbėjus, kuriuos įtikina Darbo partijos verkšlenimai, girdi, D.Grybauskaitė ignoruoja tautos valią ir neleidžia rinkimus laimėjusioms partijoms skirti į ministrus politikų, kuriems mandatą suteikė tauta.
Pirmiausia derėtų aiškiai pasakyti, kad nei prezidentė, nei remiantieji jos principingą laikyseną dėl ministrų moralinio veido ir kompetencijos rinkimų rezultatų nekvestionuoja. Tauta turi teisę rinkti tuos, kuriuos mano esant geriausius atstovauti jos interesams. Ir šie išrinktieji tautos atstovai gali užimti bet kuriuos parlamentinių komitetų vadovų ar Seimo vadovybės postus, į kuriuos juos skiria jų frakcijos ir tam pritaria atitinkamas skaičius Seimo narių.
Tačiau visame demokratiškame pasaulyje reikalavimai, keliami parlamentarams, nėra tapatūs reikalavimams, kurie keliami pretendentams į ministrus. Parlamentarui taikomi kur kas žemesni kvalifikaciniai kriterijai nei Vyriausybės nariui. Seimo nariui užtenka atitikti minimalius – pilietybės, teistumo, amžiaus cenzo reikalavimus.
Mat parlamentarų, nelygu šalis, paprastai būna šimtai (Lietuvoje – 141), todėl vieno parlamentaro galima padaryti žala nėra tokia juntama, kaip ministro, kurių būna vos keliolika (nesvarbu, kokio dydžio valstybė) ir kurie kuruoja visą didžiulę kokią nors sritį. Todėl jei į ministrus pateks neišmanėlis (neturintis aukštojo mokslo diplomo, nemokantis pagrindinių ES darbinių kalbų), nesuvokiantis savo valdomos srities subtilybių, prastos reputacijos ar net korumpuotas asmuo, jis padarys didžiulę ar net nepataisomą žalą visai valstybei. Ir čia neužtenka kaip Viktorui Uspaskichui su partijos “bičais” pasakyti: “Mes žinome kaip.”
Su šituo, beje, visiškai sutinka ir ilgametę parlamentinio bei diplomatinio darbo patirtį turintis socialdemokratas, paskirtojo premjero dešinioji ranka koalicijos derybose Juozas Bernatonis. Paklaustas, ar skiriasi kvalifikaciniai reikalavimai eiliniam Seimo nariui ir ministrui, J.Bernatonis atvirai dėstė: “Be abejo, skiriasi. Seimo narys yra renkamas tautos: kas gali būti Seimo nariu, apibrėžta Konstitucijoje ir įstatymuose. O štai ministrai yra skiriami ir turėtų būti tokie, kurie sėkmingai vadovaus savo valdymo sričiai.”
Deja, paskirtasis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius apie tai nešneka.

Premjeras A.Butkevičius prisiėmė atsakomybę ir už nevykėlius <…>

Dar bent keturi ministrai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo reikalavimų <…>

Konstitucinis Teismas kol kas nėra suformulavęs doktrinos, kas yra “atsakingas valdymas”, tačiau daugelyje ankstesnių Konstitucinio Teismo nutarimų yra aiškiai išdėstyta, kas yra “atsakingo valdymo” principas ir, kam jis taikomas.
Štai, Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarime konstatuota, kad “dirbant sudėtingą darbą reikalinga tam tikra kvalifikacija, profesinės žinios ir įgūdžiai, todėl atitinkami reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami” ir kad “profesinės kompetencijos reikalavimai neprieštarauja žmogaus teisei laisvai pasirinkti darbą ar verslą”.
“Iš tokių bendrųjų reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą bendrųjų sąlygų paminėtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisės sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogą) išmanymas, valstybinės kalbos geras mokėjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privačių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto pašalinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali būti nustatyti bendri reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, išsilavinimu ir kt. Gali būti nustatytos ir konstituciškai pagrįstos bendrosios sąlygos, dėl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybės tarnybą.
Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Minėta ir tai, kad valstybės tarnybos santykiai gali ir turi būti reguliuojami diferencijuotai, atsižvelgiant į valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumus, šių institucijų vietą visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, jų kompetenciją, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinas profesines savybes, kitus svarbius veiksnius. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. <…> Iš tokių reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt.”, – sakoma Konstitucinio Teismo nutarime, aiškinančiame atsakingo valdymo principą, keliamą visiems visų lygių valstybės tarnautojams, ministrams, taip pat.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas, kurį paskelbė KT teisėjai: Armanas Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas, Egidijus Kūris, Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius, Jonas Prapiestis, Vytautas Sinkevičius, Stasys Stačiokas yra galutinis ir neskundžiamas.
Todėl keista, kad vis dar kyla diskusijos, kad į ministrus gali pretenduoti Seimo girtuokliai, įtartinais korupciniais ryšiais ar ryšiais su svetimų valstybių politikais susiję asmenys, taip pat asmenys, neturintys kompetencijos tose srityse, kurioms jie pretenduoja vadovauti ar tinkamai nemokantys nė vienos ES darbinių kalbų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.