Prezidentė Dalia Grybauskaitė “išbrokavo” per mažai būsimo Ministrų kabineto narių – duris derėjo parodyti dar mažiausiai trims pretendentams. Pusės viso pateikto Ministrų kabineto narių kompetencija ir reputacija kertasi su Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu.

Per keletą pastarųjų savaičių politinė atmosfera šalyje įkaito iki virimo temperatūros – visuomenė susiskirstė į dvi frakcijas: aukštus moralinius ir profesinius reikalavimus pretendentams į ministrus keliančios prezidentės Dalios Grybauskaitės šalininkus bei naujosios valdančiosios daugumos gerbėjus, kuriuos įtikina Darbo partijos verkšlenimai, girdi, D.Grybauskaitė ignoruoja tautos valią ir neleidžia rinkimus laimėjusioms partijoms skirti į ministrus politikų, kuriems mandatą suteikė tauta.
Pirmiausia derėtų aiškiai pasakyti, kad nei prezidentė, nei remiantieji jos principingą laikyseną dėl ministrų moralinio veido ir kompetencijos rinkimų rezultatų nekvestionuoja. Tauta turi teisę rinkti tuos, kuriuos mano esant geriausius atstovauti jos interesams. Ir šie išrinktieji tautos atstovai gali užimti bet kuriuos parlamentinių komitetų vadovų ar Seimo vadovybės postus, į kuriuos juos skiria jų frakcijos ir tam pritaria atitinkamas skaičius Seimo narių.
Tačiau visame demokratiškame pasaulyje reikalavimai, keliami parlamentarams, nėra tapatūs reikalavimams, kurie keliami pretendentams į ministrus. Parlamentarui taikomi kur kas žemesni kvalifikaciniai kriterijai nei Vyriausybės nariui. Seimo nariui užtenka atitikti minimalius – pilietybės, teistumo, amžiaus cenzo reikalavimus.
Mat parlamentarų, nelygu šalis, paprastai būna šimtai (Lietuvoje – 141), todėl vieno parlamentaro galima padaryti žala nėra tokia juntama, kaip ministro, kurių būna vos keliolika (nesvarbu, kokio dydžio valstybė) ir kurie kuruoja visą didžiulę kokią nors sritį. Todėl jei į ministrus pateks neišmanėlis (neturintis aukštojo mokslo diplomo, nemokantis pagrindinių ES darbinių kalbų), nesuvokiantis savo valdomos srities subtilybių, prastos reputacijos ar net korumpuotas asmuo, jis padarys didžiulę ar net nepataisomą žalą visai valstybei. Ir čia neužtenka kaip Viktorui Uspaskichui su partijos “bičais” pasakyti: “Mes žinome kaip.”
Su šituo, beje, visiškai sutinka ir ilgametę parlamentinio bei diplomatinio darbo patirtį turintis socialdemokratas, paskirtojo premjero dešinioji ranka koalicijos derybose Juozas Bernatonis. Paklaustas, ar skiriasi kvalifikaciniai reikalavimai eiliniam Seimo nariui ir ministrui, J.Bernatonis atvirai dėstė: “Be abejo, skiriasi. Seimo narys yra renkamas tautos: kas gali būti Seimo nariu, apibrėžta Konstitucijoje ir įstatymuose. O štai ministrai yra skiriami ir turėtų būti tokie, kurie sėkmingai vadovaus savo valdymo sričiai.”
Deja, paskirtasis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius apie tai nešneka.

Premjeras A.Butkevičius prisiėmė atsakomybę ir už nevykėlius

Seimo narys konservatorius, buvęs valstybės valdymo ir viešojo administravimo dėstytojas Kęstutis Masiulis primena, kad parlamentarai, pretenduojantys į ministrus, privalėtų ne tik gerai išmanyti sritį, kuriai pretenduoja vadovauti, bet ir turėti viziją, kaip ta sritis turi atrodyti, bei žinoti priemones, kaip jų įsivaizduojamo rezultato pasiekti. A.Butkevičiaus pateiktame Ministrų kabinete dalis ministrų gali nebent palaikyti esamą kuruosimos sistemos būklę, bet jokių pokyčių nepadarys, nes jie nėra proveržio ministrai. “Aišku, mums, kaip opozicijai, šis Ministrų kabinetas labai parankus – galėsime kritikuoti be sustojimo”, – ironizuoja prof. K.Masiulis.
Bet ar tikrai tokia Vyriausybė naudinga valstybei? Deja, ne.
“Paskirtasis ministras pirmininkas A.Butkevičius nesugebėjo pateikti viso suderinto kandidatų į ministrus sąrašo, – penktadienį vidudienį surengusi spaudos konferenciją paaiškino priežastį, kodėl užtruko naujosios Vyriausybės formavimas, šalies vadovė D.Grybauskaitė. – Ministras pirmininkas pateikė tik dvylikos ministrų kandidatūras, už kiekvieną iš jų prisiimdamas asmeninę atsakomybę. Pateiktame sąraše nėra socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrų pavardžių.”
Prezidentės vertinimu, ministro pirmininko pasirinkti kandidatai pagal kompetencijos lygį labai skirtingi: “Dalis jų atitinka tik minimalius reikalavimus, kurie būtini tiesioginiam pareigų vykdymui ir deramam Lietuvos atstovavimui užsienyje.”
Kartu šalies vadovė pridūrė: “Visiems kandidatams, nepriklausomai nuo partiškumo, buvo keliami vienodi reikalavimai.”
„Reikalavimai paskirtajam premjerui buvo pateikti Vyriausybės formavimo pradžioje. Galiu tik pakartoti: tai savo srities išmanymas, skaidrumas, sugebėjimas deramai atstovauti valstybei tarptautinėje erdvėje, europinės darbotvarkės supratimas, taip pat gebėjimas bendrauti bent viena iš trijų darbinių Europos Sąjungos kalbų”, – pabrėžė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.
“Kiekviename valstybės valdymo vadovėlyje pretendentams į ministerijų ar viso kabineto vadovus – be moralinių ir kvalifikacinių reikalavimų – keliamas dar ir “trijų E” kriterijus: lyderio energingumas, lyderio gebėjimas “energizuoti” kitus ir lyderio efektyvumas. Šitą kriterijų atitinka vos vienas kitas naujojo Ministrų kabineto ministras”, – apibendrina K.Masiulis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.