Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Premjere, savaitgalį įsisteigė arba paskelbė apie savo įsisteigimą dvi politinės partijos, dvi grupės žmonių, kurios teigia sieksiančios valdžios ir įsiregistruosiančios kaip partijos. Įstatymai numato, kad žmonės gali burtis į politines partijas. Kaip Jūs manote, kiek dar gali būti politinių partijų prieš šituos Seimo rinkimus? Kas jas kuria, kodėl kuria, kaip Jūs jas vertinate?

Galima būtų pajuokauti – po kelių dienų švęsime Vasario 16-ąją, didelę mūsų valstybės šventę, ir naujojoje nepriklausomos Lietuvos istorijoje vienas iš didžiausių pasiekimų yra Konstitucija, konstitucinės teisės, tame tarpe ir konstitucinė teisė kurti partijas, nepaisant to, kiek ta partija kitiems gali atrodyti nelabai rimta. Šiuo atžvilgiu, sekmadienį įsikūrusios partijos kol kas neleidžia daryti labai didelių išvadų apie jų rimtą politinį, ideologinį, programinį pobūdį. Atrodo, kad tai labiau lyderių ambicijų realizavimas. Ambicijos visada yra geras dalykas, net jeigu tai kam nors atrodo pakankamai linksmai.

Premjere, iš kitos pusės tendencija yra tokia, kad kai politines partijas kuria bankai, kuria verslininkai, kurie turi žiniasklaidą, bankus, verslą, o dabar ketina turėti politinę partiją, tradiciškai politologai sakytų, kad tai oligarchija.

Yra požymių, nėra čia ką neigti. Tiktai aš nežinau ar toks projektas, kokį matėme sekmadienį Kauno Žalgirio arenoje – vieno bankininko, verslininko užmojį kurti partiją – tikrai taps realiu politiniu projektu. Šioje vietoje nemanyčiau, kad turėtume kažkaip labai dramatizuodami vertinti visas tokias iniciatyvas. Per dvidešimt metų kūrėsi netoli šimto įvairiausių partijų – ir gyvenimo logikos, ir kokių tiktai nori… Dar keletas tokių iniciatyvų nei ką nors prideda, nei turėtų mus labai neraminti.

Premjere, Konstitucinis Teismas Lietuvoje tradiciškai koncentruojasi į dvi temas:     aukštąjį mokslą ir pensijas. Neseniai vėl buvo eilinis Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pensijų. Ar Jūs vis dėlto galėtumėte pasakyti, kada Vyriausybė su Seimu išspręs pensijų kompensavimus. Yra tiek įvairių grupių, jog galima labai pasiklysti. Daug tų sprendimų. Kaip yra su pensijomis? Daugiau kaip milijonas iš trijų milijonų nuolatinių gyventojų Lietuvoje yra įvairių rūšių pensininkai. Tai yra labai rimta tema.

Dėl sumažintų pensijų kompensavimo reiktų atsiminti keletą dalykų. Pirmas dalykas – reikia atsiminti, kad nuo šių metų pradžios sumažintos pensijos yra grąžintos į tą lygį, kokiame jos buvo iki sumažinimo, t.y. iki krizės pradžios. Antras dalykas – Vyriausybė jau ir praėjusiais metais yra patvirtinusi sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo koncepciją. Mes esame pasirengę pateikti Seimui tokį įstatymą artimiausiu metu, papildomai atsižvelgdami ir į praėjusią savaitę priimtą Konstitucinio Teismo sprendimą. Kompensavimas remiasi viena labai aiškia nuostata, išplaukiančia ir iš Konstitucinio Teismo išdėstytos doktrinos – pats kompensavimas negali būti realizuojamas tokiu būdu, kuris vėl sukeltų įtampų arba krizinių reiškinių mūsų finansų sistemoje. Šiuo atžvilgiu, kompensavimas yra siejamas tiesiogiai su ekonomikos atsigavimu, su reikalingo rezervo sukaupimu mūsų finansų sistemoje, todėl kompensavimas nebus atliekamas per vieną dieną, jis užtruks tam tikrą laiką. Mes turime pasidaryti labai aiškias pamokas sau iš 2008 metų pabaigoje kilusios krizės, kai būtent neatsargus buvusios Vyriausybės – Gedimino Kirkilo, Vilijos Blinkevičiūtės – elgesys per vienerius metus 50 proc. padidinant visas pensijas ir sukėlė labai gilius finansų sistemos krizės reiškinius. Taigi, tas pamokas irgi turime išmokti.

Premjere, dujotiekis, sujungsiantis Lenkiją ir Lietuvą, būtų pelningas, sako Lietuvos ir Lenkijos dujų bendrovių tyrimas, ir jos teigia, jog tai būtų alternatyva suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui. Jūs sakot – kuo daugiau vamzdžių, tuo geriau. Ar yra pakankamai finansinių galimybių turėti abu projektus? Ir apskritai šitie ginčai su dujų bendrovėmis.

Terminalą planuojam pastatyti 2014 m. pabaigoj ir tuos planus nuosekliai realizuojam: konkursas laivui su įranga užsakyti yra baigtas, planai gilinti uostą ir įrengti krantinę taip pat nuosekliai stumiasi į priekį, vamzdyno, sujungsiančio Jurbarką su Klaipėda ir reikalingo tam, kad terminalas galėtų pilna apimtim veikti, statybos planai eina į priekį. Taigi, terminalas, atsirasiantis 2014 m. pabaigoj, iš esmės labai svarbus tam, kad pačiu artimiausiu metu mes galėtumėme turėti jau realią ir veikiančią alternatyvą dujų tiekimui iš „Gazpromo“. Turint tik vienintelį vamzdį ir „Gazpromui“ naudojantis ta monopoline padėtimi, mes turime labai mažai galimybių derėtis, tartis ir pasiekti mažesnę dujų kainą Lietuvos dujų vartotojams. Akivaizdu, kad turėdami terminalą, galėtumėm ir su „Gazpromu“ žymiai realiau tartis dėl pigesnių kainų. Manau, kad tokius požymius jau ir dabar matome, kai „Gazpromas“ pradeda mažinti kainas bent daliai vartotojų Lietuvoje – turiu omeny „Achemą“. Neatmesčiau ir to, kad matydami mūsų darbus pertvarkant dujų sektorių ir statant terminalą, jie jau dabar pradeda galvoti, kaip reikės konkuruoti dėl vartotojų Lietuvoje, kai „Gazpromas“ nebeliks vieninteliu dujų tiekėju. Vamzdžio, sujungsiančio Lietuvos dujų sistemą su Lenkijos dujų sistema, perspektyvą aš siečiau labiau su Europos Sąjungos energetinės strategijos įgyvendinimu. Noriu priminti, kad dar praeitų metų pavasarį ES Vadovų taryboje buvo patvirtinta europinė energetinė strategija, kurioje yra numatyta, kad po 2015 m. Europoje neturi likti energetinių salų. Na, ar 2015 m., ar kiek vėlesni metai – ne taip svarbu. ES pastangos įveikti Baltijos šalių energetinę izoliaciją, siekiant nutiesti elektros tiltus, planuojant dujų vamzdynų sujungimą, yra tai, ko mums tikrai labai reikia. Todėl aš matyčiau perspektyvą, kad toks vamzdynas galėtų atsirasti, finansuojant didesne dalimi iš ES lėšų ir realizuojant tai kaip bendrą europinį energetinį projektą.

Mes jau pakalbėjome apie pensijas ir pensininkus, kurių yra labai daug Lietuvoje. Visuomenė senėja. Daug žmonių išvažiuoja. Daug jaunų dirbančių žmonių išvažiuoja. O jaunimo nedarbas Lietuvoje yra didelis. Ką galima padaryti dėl jaunimo nedarbo, sulaikant juos Lietuvoje, kad jaunimas neišvažiuotų dirbti į Vakarų Europos šalis?

Nedarbas, be abejo, yra gilios krizės pasekmė. Gilios krizės, kurią pergyvenome 2009 m.  Kaip ir kitose šalyse, kurios pergyveno didelę recesiją – Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje nedarbas buvo ženkliai išaugęs. Jis mažėja pakankamai sparčiai – praėjusiais metais nedarbas mažėjo ne mažiau nei trimis procentais. Ir tai yra vienas iš spartesnių mažėjimų. Be abejo, pati nedarbo apimtis išlieka sudėtinga bei skausminga, ypač kalbant apie jaunimo nedarbą. Šiandien kaip tik į Lietuvą atvyksta ir Europos Komisijos delegacija, su kuria tardamiesi kartu ieškosime būdų, kaip efektyviau panaudoti ES lėšas tam, kad padėtume kurtis jaunimui patrauklioms darbo vietoms. Mes taikome mokestines lengvatas tiems darbdaviams, kurie įdarbina jaunimą ir galvojame apie eilę kitų papildomų priemonių. Bet svarbiausia Vyriausybės užduotis yra ir toliau nuosekliai siekti, kad, nepaisant visų Europos problemų Graikijoje, Portugalijoje ar dar kitur, Lietuvos ekonomika ir toliau išlaikytų spartų atsigavimo tempą, spartų augimo tempą, nes tiktai auganti ekonomika gali kurti naujas darbo vietas. Tiktai kuriantis naujoms darbo vietoms galime matyti perspektyvą, kaip mažės nedarbas, tame tarpe ir jaunimo nedarbas.

Vyriausybės įstaigos Jūsų vadovavimo metu, šitos Vyriausybės, atliko daug sėkmingų tyrimų arba daug sėkmingų veiksmų dėl įvairių šešėlinės ekonomikos veiksmų, t.y. ir smulkieji prekeiviai, įvesta kasos aparatai, Gariūnai, kontrabanda, taksi firmos. Kokie dar yra prioritetai Vyriausybės, būtent kovoje su šešėliu ir kontrabanda – apskritai su korupcija?

Jūs teisingai pastebėjot. Kaip tik rytoj ruošiamės susitikti su sėkmingos operacijos, kovojant su šešėliu taksi versle, vykdytojais, paspausti jiems ranką ir aptarti, ką ir kaip toliau turėtumėme daryti. Jūs išvardinote beveik visas sritis, kuriose mes matome poreikį organizuotų, koordinuotų, bendrų įvairių teisėsaugos institucijų pastangų, siekiant sumažinti erdvę šešėliui, nelegaliam verslui, nusikalstamoms operacijoms. Viena iš sričių, kuriai šiais metais skirsime daugiau dėmesio – tai nelegalus darbas. Tai irgi yra sritis, kurioje matome daug problemų. Visų pirma, problemų esmė yra tai, kad nelegalų darbą naudojantys darbdaviai, mokantys atlyginimus vokeliais, netvarkantys normaliai apskaitos kokiuose nors prekybiniuose versluose, ne tik šitokiu būdu vengia mokėti mokesčius valstybei, vengia mokėti mokesčius tam, kad būtų išlaikytos institucijos, kurios tiems patiems žmonėms reikalingos. Ir mokyklos, ir ligoninės, ir pensijos jų tėvams – reikalingos ne Ministrui Pirmininkui, ne finansų ministrei, o reikalingos tiems patiems žmonėms. Bet taip elgdamiesi jie sukuria nesąžiningos konkurencijos sąlygas, kurios žlugdo verslą, kuris sąžiningai elgiasi, sąžiningai darbina, sąžiningai moka atlyginimus ir sąžiningai moka mokesčius.

Graikijos parlamentas vakar priėmė Ekonomikos gelbėjimų paketą, kuris yra gana nepopuliarus. Jį lydėjo riaušės Atėnuose ir kituose miestuose, nors parlamento nariai 129 balsavo už, 79 – prieš. Tačiau tai buvo labai sunku priimti. Reikėjo gal 40 deputatų pašalinti iš politinių partijų valdančiajai koalicijai. Kaip Jūs vertinat, kokios reikšmės yra šitas Graikijos parlamento ir jo premjero sprendimas visai euro zonai ir Europos ekonomikos atsigavimui?

Be abejo, tai yra svarbus sprendimas, sprendžiant vieną ypatingą problemą – Graikijos ekonomikos problemą, Graikijos skolų problemą, kuri sprendžiasi jau gerus porą metų. Tai nėra tas vienintelis sprendimas, kuris Graikijai yra reikalingas. Tos problemos yra pakankamai gilios ir susikaupusios, ir tų sprendimų reikės ateityje. Graikija sudėtingai ir sunkiai tokius sprendimus priima ir artėja į rinkimus balandžio mėnesį. Tikriausiai matysim ir daugiau įvairių panašaus pobūdžio labai karštų svarstymų su dideliu susipriešinimu Graikijos gatvėse. Tačiau labai svarbu yra matyti, kas vyksta ne tiktai Graikijoje, bet ir pačioje Europos Sąjungoje. Paskutiniai sprendimai, dėl fiskalinės drausmės sutarties, naujosios sutarties ir pastangos turėti labiau konsoliduotą finansinę, fiskalinę ir ekonominę politiką, mano įsitikinimu, yra ėjimas kaip tik ta kryptimi, kuria eidama Europa ir ras atsakymus bei sprendimus susijusius su šia tikrai pakankamai gilia Europos ir Euro zonos krize.

Ačiū už pokalbį.