"Veido" archyvas

D.Grybauskaitė, daug kritikavusi A.Kubilių, pareiškė neturinti kuo jį pakeisti

Konservatoriai įsitikinę, kad pamainos jiems šiame Seime nėra ir būti negali, tad ketina toliau valdyti Lietuvą ir neturėdami formalios balsų daugumos parlamente.

“Šiemet galėjau pamokyti Davidą Cameroną (naująjį Jungtinės Karalystės premjerą – “Veido” past.), kaip reikia konsoliduoti biudžetą, kitais metais veikiausiai galėsiu jį pamokyti, kaip reikia valdyti turint mažumos Vyriausybę”, – taip tarsi juokais premjeras Andrius Kubilius atsakė į klausimą, kaip jo vadovaujamas Ministrų kabinetas ketina prastumti pro Seimą skausmingų reformų planus, jeigu valdančioji koalicija nebeturi net formalios daugumos.

Bet kitos premjero pastabos verčia manyti, kad tai buvo visai ne juokai – A.Kubilius ir jo vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visai rimtai nusiteikę vadovauti Vyriausybei neturėdami formalios daugumos Seime. O gal netgi be formalių sutarčių su kitomis Seimo partijomis dėl paramos mažumos Vyriausybei. Svarbiausia – akivaizdus konservatorių nusiteikimas, kad A.Kubiliaus Vyriausybė išliks iki Seimo kadencijos pabaigos.

Tai būtų ganėtinai naujas įvykis Lietuvos politinėje praktikoje. Ligi šiol mažumos Vyriausybių būta, bet jos būdavusios arba iš bėdos, po didelių politinių krizių, tik norint išgyventi iki netrukus vyksiančių Seimo rinkimų (socialdemokrato Lauryno Mindaugo Stankevičiaus ar pirmoji A.Kubiliaus Vyriausybė), arba iš anksto susitarus dėl oficialios opozicijos paramos, kaip 2006–2008 m. gyvavo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, sudarymo metu gavusi konservatorių paramą. Ir nors po metų ta parama buvo atšaukta, paskutiniai socdemų mažumos Vyriausybės metai niekuo neišsiskyrė iš ankstesnių mažumos Vyriausybių valdymo – tik iš bėdos, nes artėjant rinkimams versti neapsimoka.

Tuo tarpu A.Kubilius nusiteikęs dirbti mažumoje, nors iki rinkimų dar likę daugiau nei pusė Seimo kadencijos, be to, jis vadovauja Vyriausybei nuo pat pirmos dienos, o ne atėjo į šį postą po kokios nors ilgalaikės politinės krizės. Nors, kita vertus, ekonominė krizė ir poreikis ją įveikti žmonėms labai skausmingais būdais atbaido nuo valdžios visus norinčius daug veiksmingiau nei politinė krizė.

A.Kubilius turi prezidentės paramą

Akivaizdu, kad A.Kubiliaus norą apsieiti be valdančiosios koalicijos išplėtimo lėmė trys veiksniai.

Pirmasis ir, ko gero, svarbiausias – jis tebeturi neginčytiną prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą. Nors pastaruoju metu valstybės vadovė vis dažniau viešai kritikuoja premjerą dėl suveltos, aiškios koncepcijos neturinčios mokesčių sistemos, nepakankamos kovos su kontrabanda, dėl ypač lėto Vyriausybės sprendimų įgyvendinimo, dėl Ministrų kabinete ir Seime iškraipomų iš Prezidentūros paleistų įstatymdavystės iniciatyvų, bet tai nekeičia jos principinės nuostatos – geresnio premjero už A.Kubilių šiuo metu nėra ir nelabai matosi kandidatų, turinčių galimybę užimti šį postą. Tiek tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų, tiek tarp Seimo opozicijos.

Antrasis veiksnys – partijos ir Seimo frakcijos, su kuriomis pastaruosius du mėnesius konservatoriai vedė pokalbius dėl galimo valdančiosios koalicijos išplėtimo, arba neparodė aiškaus noro prisiimti atsakomybės, arba iškėlė tokius reikalavimus, kad valdyti esant mažumoje pasirodė būsiant veiksmingiau, nei juos tenkinti.

Paksistai per daug užsiprašė

Viena iš labiausiai tikėtinų naujųjų koalicijos dalyvių buvo partija “Tvarka ir teisingumas”, su kurios lyderiu europarlamentaru Rolandu Paksu premjeras A.Kubilius buvo kelis kartus susitikęs neformalių pokalbių. Taip pat kalbėtasi ir su šios partijos atstovais Seime. “Veido” turimomis žiniomis, tų pokalbių metu išaiškėjo keli dalykai. Pirmas – paksistų apetitas valdžios postams viršija visas sveiko proto ribas. Antras – jų pačių gretose nėra sutarimo.

Prašyta arba Seimo pirmininko posto ir dviejų ministerijų, arba keturių ministerijų be postų Seime. Pirmąjį pageidavimą išdėsčiusi partijos vicepirmininko Valentino Mazuronio (kuris pats neatsisakytų tapti Seimo pirmininku) grupuotė, o antrąjį – V.Mazuroniui oponuojanti Remigijaus Ačo ir Kęsto Komskio grupė, norinti kuo daugiau postų vykdomojoje valdžioje ir nevertinanti parlamentinės veiklos.

Kadangi visi konservatorių pokalbiai su paksistais buvo neformalūs, konkrečių, ant popieriaus sudėliotų reikalavimų, kokių gi ministerijų šie pageidautų, nebuvo. Tačiau tarp minimų, “Veido” žiniomis, būta pačios turtingiausios ir daugumą didžiausių valstybės įmonių valdančios Susisiekimo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos. Pastaroji nuolat bėdų su teisėtvarka turintiems paksistams buvusi galgi geidžiamiausia.

Dar viena priežastis, kodėl pokalbiai su paksistais nutrūko, – koalicijos išplėtimas šia partija grėsė rimtais nesutarimais su Eligijaus Masiulio vadovaujamu Liberalų sąjūdžiu, kol kas esančiu patikimiausiu konservatorių koalicijos partneriu.

Užtai Vyriausybė gana netikėtai gavo solidžią neformalią “darbiečių” bei socialdemokratų paramą. Pasak vieno iš konservatorių lyderių, klausimas dėl koalicijos plėtros buvo sprendžiamas paskutinę Seimo sesijos dieną, kai buvo balsuojama dėl atlyginimų ir socialinių išmokų mažinimo. Visais klausimais, išskyrus pensinio amžiaus ilginimą, Vyriausybę rėmė dauguma Darbo partijos frakcijos narių ir iki devynių socialdemokratų. Būtent po to A.Kubilius ir prašneko, kad, užuot plėtus koaliciją, verčiau dirbti mažumoje, svarbiausiems balsavimams rėmėjų susirandant įvairiose frakcijose. Juoba kad ir dėl pensinio amžiaus ilginimo per Seimo rudens sesiją su socdemais jau sutarta. Tai “Veidui” iš esmės patvirtino ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, tiesa, pridūręs, kad svarstant įstatymą socdemai teiks ir savus pasiūlymus.

Sutramdė vidinę opoziciją

Trečiasis veiksnys – konservatoriai, regis, dar kartą sugebėjo įveikti nesutarimus partijos viduje. Kovo pabaigoje maištauti prieš partijos pirmininką A.Kubilių žadėjo tautininkų vadas Gintaras Songaila, nepatenkintas premjero parama Lietuvos piliečių pavardžių rašybai jų tikrąja forma. Gegužę prie jo prisidėjo kitas tautininkas Kazimieras Uoka, nepatenkintas, kad premjeras neuždraudė gėjų ir jų rėmėjų eitynių.

Abu partijos naujokai (tautininkai į Tėvynės sąjungą priimti tik prieš Seimo rinkimus) sugebėjo surinkti pakankamai rėmėjų parašų, kad būtų galima pradėti diskusiją apie konservatyviąsias vertybes per partijos tarybos posėdį. Šis posėdis turėjo vykti (ir vyko) liepos 3-iąją, bet prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtis ir laidotuvės sujaukė visus konservatorių vadovybės planus. Partinę vertybinę diskusiją numatyta perkelti į kitą savaitę vyksiantį konservatorių sąskrydį pajūryje. Tačiau atrodo, kad G.Songailos užsidegimas užkurti pirtį A.Kubiliui gerokai atvėso.

“Gal nedidukė ideologinė diskusija ir bus, – sakė jis “Veidui”, paklaustas, kaip sekasi aiškintis su premjeru dėl konservatyviųjų vertybių. – Bet per dvi valandas, kurios numatytos programoje, daug neprišnekėsi, juoba kad tuo pat metu numatytos ministrų paskaitos apie energetiką ir ūkio skatinimą. Ir šiaip sąskrydžio metu žmonės nenusiteikę daug kalbėti”.