Teisininkams ir politikams abejojant, ar nepaminant Konstitucijos plečiama dvigubos pilietybės galimybė, Seime vėl stringa Pilietybės įstatymo priėmimas.

Seimas antradienį pradėjo balsuoti pastraipsniui dėl naujos redakcijos įstatymo priėmimo, tačiau buvo priverstas padaryti pertrauką.

Seime vėl kilo ginčai, ar pagrįsta nuostata, kuri leistų dvigubą pilietybę turėti Lietuvą po nepriklausomybės atkūrimo palikusiems emigrantams, tapusiems kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių piliečiais.

Per pertrauką Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įpareigotas pateikti išvadą dėl siūlomos nuostatos konstitucingumo.

Naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas buvo pateiktas dar praėjusiais metais, tačiau Seime nuolat stringa jo priėmimas.

Birželį įstatymą priimti planavęs Seimas pastarąjį kartą jo priėmimą atidėjo po to, kai svarstant pritarė viena kitai prieštaraujančioms įstatymo nuostatoms. Tuomet kilus sumaiščiai projektas grąžintas tvarkyti komitetams.

Antradienį balsuodamas dėl atskirų straipsnių priėmimo Seimas pritarė, jog dvigubą pilietybę galėtų turėti ištremti ir išvykę iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – ir dėl to įgiję kitos valstybės pilietybę, taip pat ir jų palikuonys.

Taip pat balsuojant dėl priėmimo pritarta straipsniui, kuris leistų dvigubą pilietybę asmenims, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami.

Seimas, pradėjęs pastraipsniui balsuoti dėl kiekvieno įstatymo straipsnio, po to dar turės balsuoti ir dėl viso įstatymo priėmimo.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Valdančiųjų konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius antradienį teigė palaikąs siūlymą leisti išsaugoti dvigubą pilietybę lietuvių kilmės asmenims.

“Aš visada buvau nuoseklus šalininkas, kad mes leistume lietuvių kilmės asmenims turėti dvigubą pilietybę”, – Lietuvos radijui sakė premjeras, Seimui rengiantis balsuoti dėl siūlymo išplėsti dvigubos pilietybės taikymą.

“Nesudaryti žmonėms galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę ir galbūt kažkuriam krašte ilgiau gyvenant gauti kitos šalies pilietybę būtų nelabai protinga”, – pridūrė ministras pirmininkas.

A.Kubilius sakė, kad dvigubą pilietybę leidžia dauguma mažų Europos valstybių.