Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Premjere, vakar buvote susitikęs su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriumi Eugenijumi Gentvilu ir „Klaipėdos naftos“ vadovu Roku Masiuliu. Vyriausybė yra įpareigojusi abi bendroves pasirašyti bendradarbiavimo dėl gamtinių dujų terminalo statybos sutartį. Deja, ją pasirašyti atsisako Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Kiek žinau, vakar susitikime bandėte spręsti „Klaipėdos naftos“ ir jūrų uosto direkcijos problemas. Ką pavyko išspręsti ir kokie vakarykščio susitikimo rezultatai?

Tai eilinis darbinis susitikimas svarstant ir įgyvendinant tokį svarbų strateginį projektą. Jis nebuvo kažkuo ypatingas. Turėjome galimybę aptarti, kaip toliau turi būti vykdomi visi darbai ir radom visus sutarimus ir sprendimus. Paaiškėjo, kad dėl kai kurių dalykų turi susitarti ne pačios įmonės, o tuos dalykus turime spręsti Vyriausybės lygyje, nes tai jau nebe įmonių susitarimo reikalai. Sutarėme, kad jau pirmadienį Vyriausybės pasitarime aptarsime, kaip tie reikalai turi būti sprendžiami. Vienas iš svarbesnių klausimų – kaip ateityje turės būti grąžintos Klaipėdos uosto investicijos į reikalingos krantinės, kuri, kaip ir kitos krantinės, yra uosto dispozicijoje esantis objektas, statybą. Investicijos turi grįžti. Aptarėme šį dalyką. Toliau lieka tiktai techniniai dalykai, kuriuos įmonės turi baigti derinti tarpusavyje. Turime toliau įgyvendinti visus reikalingus darbus pagal labai griežtą ir aiškų kalendorių.

Tai po vakarykščio susitikimo galima teigti, kad ledai pajudėjo?

Manau, kad kokie nors ledai buvo kur nors užstrigę. Dar kartą noriu priminti, kad sprendimą įgyvendinti svarbų strateginį Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą įgyvendinam jau gerus pusantrų metų. Tokie susitikimai yra reguliarūs. Sprendžiame ir dideles, ir mažesnes problemas. Pavyzdžiui, prieš gerą pusmetį netrumpai diskutavome apie tai, ką daryti su privatizuotu deviacijos įrenginiu, kuris trukdė planuoti visą terminalo statybą. Problemą išsprendėme. Tiesiog tai yra didelis projektas, kurį įgyvendinant iškyla vis naujų, iš anksto nenumatytų aplinkybių, ir jas sprendžiame. Šiuo atveju tas problemas, kurios buvo iškilę, vakar pasitarime taip pat išsprendėm.

Premjere, šiandien Briuselyje prasideda Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame valstybių ir vyriausybių vadovai tarsis dėl priemonių euro krizei įveikti. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kreipėsi į parlamentą ir pareiškė, kad greito ir lengvo sprendimo šiuo klausimu nėra. Vokietijos kanclerė atmetė galimybę dalintis skolą leidžiant bendras obligacijas. Premjere, ką galvojate šiuo klausimu?

Kaip ir daugelis Europos vyriausybių vadovų galvojame, kad situacija nėra labai paprasta ir lengva, kelia nemažą susirūpinimą. Turiu omenyje ekonominę, finansinę situaciją Europos pietinėse valstybėse: Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre. Turime sutikti su Vokietijos kanclere, kad čia sprendimų tikėtis greitu metu negalima. Gerai, kad diskusijos ir sprendimai vyksta viena, pakankamai aiškia kryptimi – Europa darosi vis labiau konsoliduota.  Šiandien Seime kaip tik turėtume baigti svarstymą ir ratifikuoti naują Fiskalinės drausmės sutartį. Žengiami nemaži žingsniai į priekį, tačiau problemų mastas išlieka tikrai nemažas. Turime labai atidžiai stebėti situaciją, negalime atsipalaiduoti, negalime nei prieš rinkimus, nei po jų svajoti apie kažkokį didesnį išlaidavimą, nes mes, kaip ir visas pasaulis, nors ir netiesiogiai, bet esame veikiami situacijos euro zonoje.

Referendumo dėl AE statybų iniciatoriams nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus, tačiau teigiama, kad dar viena grupė tokius parašus renka. Ką Jūs galvojate apie referendumą ir kaip vertinate tokią galimybę?

Aš manau, kad tai, jog Linui Balsiui nepavyko surinkti parašų, nepaisant visų triukšmingų akcijų ir garsios propagandos, kartais ir visiškai neobjektyvios, rodo, kad Lietuvos žmonės turi sveiko proto bei atsakomybės ir supranta, kad tokius klausimus spręsti referendumu nėra atsakinga. Manau, kad šitam populizmui yra suduotas pakankamai didelis smūgis. Sutinku, kad VAE projekto plėtojimo metu, toliau derantis ir susiderant, išsiaiškinant ir žinant visas projekto detales vienokiu ar kitokiu būdu po pusantrų ar dviejų metų būtų galima paklausti žmonių nuomonės. Nematau tame kažkokios problemos. Tačiau žmonėms turime užduoti aiškiai suprantamus klausimus jau žinodami visas projekto detales. Šiuo metu visos projekto detalės nėra žinomos.

Seimas patvirtino įstatymo paketą ir lydimuosius aktus dėl atominės elektrinės statybų. Ar šis sprendimas reiškia, kad su AE statybomis yra viskas tvarkoje ir norint statyti AE Lietuvoje kliūčių nebeliko?

Yra atvertas kelias toliau pasirašyti Koncesijos sutartį ir reikalingas akcininkų sutartis. Susitarimas tarp visų regiono partnerių yra nemažiau reikalingas dokumentas. Tokie susitarimai atvertų kelią tolesnėms labai konkrečioms deryboms dėl visų statybų procesų, projekto kainos bei elektros kainos. Ne vieną kartą esame kartoję – tų derybų metu bus visa eilė etapų ir sprendimų, ties kuriais akcininkai galės apsispręsti, kad nebenori to projekto plėtoti. Pačiame VAE įstatyme, atsižvelgiant į Darbo partijos frakcijos pasiūlymus, yra labai aiškiai numatyta, kad atėjus laikui priimti esminius įsipareigojimus dėl Lietuvos dalies projekte finansavimo, Seimas turės dar kartą balsuoti dėl tokių esminių įsipareigojimų. Prognozuojant kalendorinėmis datomis, tai turėtų būti apie 2014 metų pabaigą – 2015 metų pradžią. Tai bus dar vienas svarbus apsisprendimas jau žinant visas projekto aplinkybes, visus kaštus, visas naudas. Apsisprendimas, ar Lietuva sutinka toliau dalyvauti šiame projekte.

Profesinės sąjungos visokiais būdais protestuoja prieš Vyriausybės parengtą ir Seimui pateiktą Darbo kodekso liberalizavimo dokumentų paketą. Premjere, profsąjungų atstovai tikina, kad rengiant dokumentą Vyriausybė nesitarė su Trišale taryba, nesitarė su profsąjungomis, todėl Kodekse numatytos liberalizavimo priemonės tiesiog neatitinka darbuotojų interesų. Kaip Darbo kodekso liberalizavimo paketą vertinate Jūs?

Toks Darbo kodekso lankstumo didinimas atitinka bedarbių interesus. Kuo daugiau darbo santykiuose lankstumo, tuo drąsiau darbdaviai gali kurti darbo vietas. Man dar ir dar kartą tenka apgailestauti, kad profesinėms sąjungoms gal ir kažkiek rūpi darbuotojų interesai, bet visiškai nerūpi bedarbių interesai. Todėl už didelę bedarbystę ir lėtą jos mažėjimą atsakomybę turi prisiimti tie, kurie priešinasi darbo santykių lankstumo didinimui. Noriu pastebėti, kad ir Europos Komisija (šiandien Vadovų taryboje bus tvirtinamos jos rekomendacijos Lietuvai, kaip ir kitoms šalims) primygtinai pabrėžia, kad Lietuva turi didinti darbo santykių lankstumą, kaip būdą kovoti su bedarbyste, kaip būdą kovoti už daugiau darbo vietų. Jei profsąjungos su tuo nesutinka, tai reikia ir pasakyti, kad profsąjungoms nerūpi naujų darbo vietų kūrimas.

Seimas sumažino pridėtinės vertės mokestį spaudai, neįgaliųjų technikai ir visuomeninio transporto bilietams, tačiau Prezidentė dokumentą vetavo ir pareiškė, kad sumažintas PVM visai nereiškia, jog bilietai bus pigesni ir kad iš to turės naudą eiliniai žmonės. Premjere, ką apie galimybę mažinti PVM galvojate jūs?

Tą ne vieną kartą esu garsiai pasakęs ir visiškai sutinku su Prezidente. Tą ne vieną kartą yra nustačiusi ir Valstybės kontrolė. PVM lengvatų nustatymas įvairioms prekėms ir paslaugoms, ar tai būtų transporto bilietai, ar mėsos produktai, ar dar kokios nors gėrybės, visiškai nereiškia, kad dėl to mažės kainos. Įvairūs tyrimai Lietuvoje yra parodę, kad tokiu atveju laimi ne vartotojas, o laimi savininkas ar pardavėjas. Kitas aspektas, kurį pabrėžė ir Prezidentė – neatsakingas tokių dalykų svarstymas grasina mūsų finansų sistemos stabilumui, nes vien lengvata transporto bilietams reiškia, kad pajamos į biudžetą sumažėja apie 70 mln. litų. Svarstyti tokius dalykus nematant viso biudžeto konteksto yra tikrai neatsakinga. Paskutinis dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį – tai prieš porą dienų paskelbta žinia, kad Ispanija pergyvena nelengvus finansinius laikus ir yra viena iš skaudžiau pažeistų euro zonos krizės valstybių. Šalis kaip tik šiandien priiminėja sprendimus ir atsisako daugelio PVM lengvatų – maisto produktams ir daugeliui kitų paslaugų. Tai rodo, kuriuo keliu eina valstybės, kurioms tenka kovoti su krize. Mes daugelio PVM lengvatų atsisakėme 2008-2009 metų sandūroje, kovodami su to meto krize. Todėl nematau priežasčių, kodėl dabar turėtumėme išbandyti kelią, kaip galima grįžti į krizę didinant PVM lengvatų skaičių Lietuvoje.

Šią savaitę pritarta Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai. Premjere, ką reiškia šitas pritarimas ir kas dabar keisis, kai šalis turės patvirtintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją?

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija yra apibendrinantis dokumentas, nubrėžiantis pagrindines kryptis, kuriomis per artimiausius keletą metų, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, bus vystomas visas energetikos sektorius. Šis naujas dokumentas pakeičia iki šiol galiojusią Nacionalinę energetikos strategiją, kuri buvo patvirtinta 2007 m. Naujoje strategijoje yra apibrėžiami pagrindiniai uždaviniai ir tikslai: reformuoti visą mūsų energetikos sektorių, padaryti jį nepriklausomą (šiuo metu kai kuriuose sektoriuose esame 100 proc. priklausomi nuo monopolininkų tiekėjų, pvz., dujų iš Rusijos), siekti integruoti mūsų energetikos sektorių į bendrą europinę energetinę sistemą, veikiančią pagal skaidrias, konkurencingas taisykles. Tokiu būdų į šią ilgalaikę mūsų energetikos perspektyvą yra sudedami visi svarbiausi strateginiai energetiniai projektai – tai ir Visagino AE, ir elektros jungtys su Lenkija bei Švedija, ir dujų sektoriaus pertvarka bei SGD terminalo statyba, ir pertvarkos šilumos ūkyje. Strategija pateikia labai subalansuotą plėtrą, kurioje numatyta vieta ir žaliajai energetikai, ir biokuro naudojimui, ir elektros gamybai naudojant branduolinį kurą. Taigi, yra aiškus planas, brėžiantis labai aiškias kryptis artimiausiai perspektyvai, su labai konkrečiais darbais ir projektais, kuriuos turime įgyvendinti.