Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė savo siūlymus ir grąžino Seimui tobulinti Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymų pataisas. Pasak jos, visa valstybinė žemė turi likti valstybės rankose, o už ją atsakinga turi būti tik viena valstybinė institucija.

Šiomis pataisomis Seimas siekia įteisinti tvarką, jog, panaikinus apskritis, valstybinės žemės valdymas kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose, o valstybinės žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms.

Prezidentė laikosi tvirtos nuostatos, jog visa valstybinė žemė, miškai, vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė ir turi tarnauti bendriems interesams. Panašios praktikos jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai laikosi ir absoliuti dauguma kitų ES valstybių, kur savivaldybėms nėra suteiktos teisės disponuoti (tai yra, parduoti, nuomoti, dovanoti ir pan.) valstybine žeme.

Prezidentė vadovaujasi Konstitucinio teismo ne kartą pateiktais išaiškinimais , jog neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinti atskirų grupių ar asmenų poreikiams. Konstitucinis teismas pabrėžia, jog visas valstybės turtas, žemė taip pat, turi tarnauti viešajam interesui, visos visuomenės poreikiams, tautos gerovei.

Prezidentės nuomone, Seimo siūlymas išskaidyti valstybinės žemės valdymą ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendimus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų viena valstybinė institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijose esančios valstybinės žemės – savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra šešiasdešimt.

Prezidentės nuomone, tokia tvarka kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai , kuri įpareigoja, jog valstybės turtas turi būti tvarkomas racionaliai, nešvaistomas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi išvadas, kuriose teigiama, jog valstybinės žemės valdymo ir disponavimo funkcijų perdavimas savivaldybėms ne tik neužkirstų , bet dar padidintų piktnaudžiavimo ir neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės panaudojimo tikimybę. Generalinė prokuratūra konstatuoja, jog naujos pataisos tik susilpnintų efektyvios kontrolės mechanizmą, įteisintų vienašališką sprendimų priėmimą.

Prezidentė teigia atsižvelgusi ir į grupės Seimo narių, atstovaujančių įvairias politines jėgas, motyvuotą kreipimąsi , kuriame pasiūlytos pataisos vadinamos žalingomis valstybei ir jos žmonėms. Neigiamą nuomonę apie įstatymą yra pareiškusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos matininkų asociacija, visuomeninės organizacijos, piliečių judėjimai.

Prezidentės pateiktuose siūlymuose Seimui pabrėžiama, jog už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija.