Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Minske susitiko su Baltarusijos Respublikos Prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir aptarė regioninį šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais, taip pat dvišalio bendradarbiavimo galimybes.

“Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva ypatingą dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams, ypač rinkimų proceso metu. Todėl Lietuvai labai svarbu, kad gruodį vyksiantys Baltarusijos prezidento rinkimai būtų laisvi ir atitiktų ESBO reikalavimus.

Prezidentės vizito Baltarusijoje metu Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl palengvinto sienos kirtimo režimo, kuris palengvins keliavimo sąlygas 50 km zonoje abipus sienos gyvenantiems Lietuvos ir Baltarusijos gyventojams.

“Šiandien Lietuva atidaro duris. Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas. Dabartinėje Europoje neturi būti nei realių, nei virtualių sienų. Susitarimas dėl palengvinto sienos kirtimo atveria naujas galimybes Lietuvos ir Baltarusijos žmonėms. Nuo šiol paprasčiau bus ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti plėtojant ekonominius, prekybinius, kultūrinius ar turizmo ryšius. Tai konkretus, Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos ir Baltarusijos delegacijų susitikimo metu aptartas ir bendradarbiavimas energetikos bei transporto srityse. Kalbant apie Lietuvoje ir Baltarusijoje naujai statomas atomines elektrines Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių interesas – užtikrinti, kad visos branduolinės jėgainės regione būtų saugios ir atitiktų tarptautinius gamtosaugos reikalavimus.

Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai taip pat aptarė ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę ir naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Aliaksandras Lukašenka vakar pasidžiaugė, kad Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus Baltarusijos ir Lietuvos reikalus.

Lietuvos vadovės kelionė vakar rytą į Minską neužtruko – beveik visą kelią iki pat Baltarusijos sostinės netrukdė jokie kiti automobiliai, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas.

Prezidentei kirtus valstybės sieną ją su gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

„Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet ir Europos Sąjungos narė, kitąmet ji pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje.

Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės. Mes negalime nieko jėga siūlyti – ekonominės ar politinės pagalbos”, – aiškino vakar į Minską nuvykusi Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovas A.Lukašenka pajuokavo, kad nepyktų, jei jam ir jėga būtų kas nors pasiūlyta: „Aš pasitikiu prezidente, žinau, kad ji niekada nieko kenksminga mūsų tautai nepadarys.”

A.Lukašenka viešniai pažadėjo, kad gruodį Baltarusijoje bus surengti tikrai laisvi prezidento rinkimai.

Baltarusijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai vakar Minske pasirašė susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo abiejų šalių pasienio gyventojams.

„Geriau bendradarbiauti. Tai svarbu ir Europai, kuri per pastaruosius dešimt metų buvo faktiškai pastačiusi Kinijos sieną tarp savęs ir Baltarusijos.

Manau, atėjo laikas, kai galėtume garsiai pripažinti, kad sienos dabartinėje Europoje neturi būti nei realios, nei virtualios”, – sakė Lietuvos prezidentė.

Kalbėdama apie susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva taip atveria duris ilgą laiką Vakaruose izoliuotai kaimynei: „Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas.”

Baltarusijos vadovas paantrino, kad sienos nereikalingos niekam: „Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai mes apskritai tokią retoriką pamiršime.”

A.Lukašenka vakar pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę ir žadėjo patenkinti mūsų šalies elektros importo tranzitu per Baltarusiją poreikius.

„Jei reikia užtikrinti milijono kilovatvalandžių tranzitą, jūs pasakykite, kokiu metu ir kokia kryptimi to reikia. Mes tai padarysime.

Jei reikia kokiu nors sujungimo būdu, kad mes nupirktume ten, o jums parduotume savo, ir tam pasiryšime.

Kaip pasakysite, taip ir padarysime”, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Prezidentės kelionę ir gyrė, ir ja abejojo

Virginija Baltraitienė

Seimo vicepirmininkė

„D.Grybauskaitės vizitas į Minską yra teigiamas dalykas, nes su kaimynine Baltarusija, kurioje gyvena ir nemažai lietuvių, reikia palaikyti draugiškus santykius.

Kita vertus, manau, kad prieš Baltarusijos prezidento rinkimus gal nereikėjo to vizito. Nes tai akivaizdžiai parodys, kad palaikomas A.Lukašenka.”

„Verslo žinios“ praneša:

Prezidento Lukašenkos palaikymas – ne tušti pažadai, sako naujas investicijas Baltarusijoje planuojantys Lietuvos verslininkai. Specialistai taip pat pažymi, kad santykiai šyla, tačiau rizikingos šalies etiketės Baltarusijai dar nenuklijuoja.

Gegužę su Lietuvos verslininkais susitikęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo pagalbą investuojantiesiems Baltarusijoje. Nė pusmečiui nepraėjus ten dirbantys verslininkai sako jaučiantys, kad aplinka gerėja ir plėsti verslą Baltarusijoje kai kuriais atvejais esą jau tampa paprasčiau nei Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse.
„Padėtis iš tiesų geresnė. Abiejų šalių verslo susidomėjimas tik didėja, daugėja ir investicijų, manau, kad ta tendencija išliks ir artimiausiu metu“, – sako Ruslanas Futurovas, asociacijos „Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ vykdomasis direktorius.
Pasak jo, šiuo metu tarpusavyje bendradarbiauja maždaug po 300 verslininkų iš Lietuvos ir Baltarusijos, jų gretos gausėja.
Visvaldas Matijošaitis, 14 metų su Baltarusijos rinka dirbančios „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos
pirmininkas, pasakoja, kad po susitikimo su p. Lukašenka gegužę Minsko laisvojoje ekonominėje zonoje bendrovė pradėjo ieškoti žemės sklypų naujam fabrikui ir logistikos centrui statyti. Šiandien vieta fabrikui jau esą paruošta, sklypas suformuotas, dokumentai parengti.
Logistikos centro statybas bendrovė planuoja kiek vėliau – 2012 m.
„Niekada gyvenime raudonų sklypo linijų per kelis mėnesius nesu suformavęs. Aš turiu pavyzdžių, kai detalieji planai užtrunka 6–7 metus, ir šiuo metu dar juos darau, o ten – fantastinis greitis“, – pabrėžia p. Matijošaitis.
Į gamyklą bendrovė investuoja apie 3,5 mln. EUR.
Naujame fabrike „Vičiūnai“ gamins trumpiau galiojančius maisto produktus, kurie Rytų rinkas iš Baltarusijos galės pasiekti kur kas greičiau nei iš Lietuvos ar Kaliningrado srities.
Šių metų vasarį UAB „Fima“ Baltarusijoje įsteigė savo antrinę įmonę „Fima BR“. Vytautas Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius, anksčiau VŽ teigė, kad planus kurti įmonę Baltarusijoje iki tol stabdė nepalankios politinės aplinkybės, neprognozuojami šios šalies valdžios veiksmai, bandymai kontroliuoti verslą.
„Palyginti, pavyzdžiui, su Latvija, ten mums kur kas geriau. Tai daug didesnė šalis ir užsakymų, projektų yra nemažai. Mes randame, kur dalyvauti“, – dabar gerokai optimistiškiau nusiteikęs p. Zinkevičius.
Pasak jo, nors po 8 mėn. apie sėkmę kalbėti dar sunku, tačiau per tą laiką antrinė „Fimos“ bendrovė laimėjo ne vieną projektą, tarp jų – konkursą projektuoti ir diegti „MAZ“ gamyklos ir jos padalinių įeigos kontrolės sistemą. Projekto vertė – iki 0,5 mln. Lt.
Specialistai kaimynystėje taip pat pastebi gerėjančią padėtį, tačiau ragina nepamiršti ir senų žaizdų – nesibaigusių istorijų ir teismų dėl žlugusio verslo, neprognozuojamų šios šalies valdžios veiksmų.
Pavyzdžiui, pernai Baltarusijos rublis buvo devalvuotas 30%, šiemet staigmenų pateikti gali ir prezidento rinkimai.
Esą ten dar pakanka pavojų, dėl kurių galima prarasti pinigus.
„Pinigus įvežti į šią valstybę lengva, tačiau neaišku, kaip bus, kai reikės išvežti pelnus, nors verslo
aplinka ir gerėja“, – anksčiau VŽ teigė Edvinas Kaminskas, Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje. Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sako, kad Lietuva Baltarusijai visada buvo draugiška šalis, Baltarusija į Lietuvą taip pat žiūri palankiai. Dabar, kai Baltarusijos santykiai su svarbiausia partnere Rusija kiek atvėsę, stimulas rasti „naujų draugų“, pasak p. Besagirsko, tik stiprėja, šyla ir santykiai.
„Padėtis tikrai geresnė, bet Baltarusijos dar negalima lyginti su Vokietija, Prancūzija ar Šveicarija. Iki šiol yra išlikę reikalavimų, niuansų, kurie logiškai mąstant mums ne visada gali būti suprantami“, – sako departamento direktorius.
Jis nesistebi ir tuo verslu, kuris sėkmę skaičiuoja po susitikimo su prezidentu. Esą tokia jau sena taisyklė Baltarusijoje: kai yra valstybės palaikymas, natūralu, kad ir į tas įmones žiūrima visai kitaip. Verslininkai į galimą riziką ar sunkiai prognozuojamus valdžios sprendimus žiūri kiek atlaidžiau.
„Lietuvoje tas pats. Atsikeli rytą ir pamatai, kad PVM 21%. Visur tas pats. Lygiai tą patį gali baltarusiai kalbėti apie mus“, – sako p. Matijošaitis.
Pasak jo, Baltarusija šiek tiek saugo savo vietinę rinką, tačiau ten gaminti eksportui esą palanku.
„Kadangi aš pats prisimenu neblogai, kas Lietuvoje buvo 1998–2000 metais, tai manęs aplinka nestebina.
Muitinės tvarka, prekių įvežimas turi savų niuansų, bet negali sakyti – gerai tai ar blogai. Dabar ten daug kas keičiasi, tikiuosi – į gera“, – apie sąlygas verslui dėsto p. Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

Advokatauti Baltarusijai Europoje pasiryžusi Lietuva sulaukė pažadų surengti laisvus rinkimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar visą dieną praleidusi Baltarusijoje, su jos vadovu Aleksandru Lukašenka aptarė ne tik dvišalio, bet ir regioninio bendradarbiavimo perspektyvas.

Nuo kitų metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkausiančios Lietuvos vadovė pokalbiuose su A.Lukašenka ypač pabrėžė demokratijos svarbą po poros mėnesių vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Nacionalinei Baltarusijos bibliotekai D.Grybauskaitė padovanojo pirmosios lietuviškos knygos – Katekizmo – egzempliorių ir didikų Sapiegų bibliotekos katalogą.

Priimdamas Lietuvos prezidentę, A.Lukašenka žadėjo, kad gruodį vyksiančiuose rinkimuose galės dalyvauti visi pageidaujantys kandidatai. “Patikėkite, užregistruosime visus, kurie nori. Visi, kas nori įsitraukti į politiką, galės tai padaryti”, – tikino jis. D.Grybauskaitė savo ruožtu teigė, jog Lietuva į būsimus rinkimus gretimoje šalyje žiūri su viltimi ir tikisi, kad jie bus atviri ir nepriklausomi. “Lietuva pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė prezidentė.

Anot jos, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva išskirtinį dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams.

D.Grybauskaitei viešint Minske, Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. “Šiandien Lietuva atidaro duris. Tai konkretus Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė prezidentė. “Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai apskritai tokią retoriką pamiršime”, – antrino A.Lukašenka.

Delegacijos taip pat aptarė bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse. Kalbėdama apie abiejose valstybėse planuojamas statyti atomines elektrines D.Grybauskaitė pabrėžė jėgainių saugumą, jų atitiktį tarptautiniams gamtosaugos reikalavimams. A.Lukašenka pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę. Prezidentai kalbėjo ir apie ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę bei naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

“Tokio rango vadovų susitikimai rodo, kad santykiai tarp valstybių gerėja. Mus sieja daugybė ūkinių, ekonominių saitų, kurie labai aktualūs daugybei mūsų žmonių”, – apie D.Grybauskaitės vizito reikšmę kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas. Jis įsitikinęs, kad Seimas dar šiemet ratifikuos vakar Minske pasirašytą susitarimą dėl sienos kirtimo. Tad dokumento įsigaliojimo terminai, anot J.Karoso, priklausys nuo Baltarusijos parlamento sprendimų. Kaip žinoma, analogiškas šios šalies susitarimas su Lenkija neratifikuotas iki šiol. “Lemiamas žodis šiuo atveju neabejotinai priklausys A.Lukašenkai”, – pabrėžė parlamentaras.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad liberalizuojant sienos kirtimą reikės išspręsti nemažai techninių dalykų. “Manau, pasistengus iki kitos vasaros problemas galima išspręsti”, – prognozavo J.Karosas.

Politologo Tomo Janeliūno nuomone, prezidentė D.Grybauskaitė neabejojo, kad vizitas į gretimą šalį sulauks prieštaringų komentarų. “Vis dėlto ji apsisprendė, kad laikas vykti į Minską dabar geresnis nei po prezidento rinkimų gruodį. Nes išlieka rizika, kad rinkimai nebus labai demokratiški. Nepripažinus jų rezultatų būtų sunku bendrauti su legetyviu prezidentu”, – LŽ sakė jis.

T.Janeliūno teigimu, pastaruoju metu gerokai pakito ir pačios Europos Sąjungos (ES) požiūris į A.Lukašenką. Suprasta, kad sankcijų politika nėra veiksminga, neskatina demokratijos.

„Respublika“ skelbia:

Ketvirtąją kadenciją Prezidentu siekiantis tapti autoritariškasis Aleksandras Lukašenka patikino Lietuvos valstybės vadovę netrukdysiantis artėjantiems rinkimams.

“Praktiškai gavau patikinimą, kad Baltarusijos Prezidentas yra pasirengęs registruoti tiek kandidatų, kiek juridiškai bus įmanoma. Būti atviras stebėtojams ir leisti stebėti rinkimus atvirai ir iš arti. Bet kas, ne tik ES, bet ir NVS, taip pat individualūs stebėtojai bus įleisti į šalį ir galės stebėti rinkimus”, – sakė D. Grybauskaitė per spaudos konferenciją Minske.

Prezidentė vylėsi po gruodį įvyksiančių Baltarusijos valstybės vadovo rinkimų šalį tapsiant atviresnę, ginančią žmogaus teises ir labiau patikimą žmogiškųjų vertybių prasme.

Savo ruožtu A. Lukašenka su šypsena tikino registruosiantis visus norinčiuosius.

Lietuva kitais metais pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). D. Grybauskaitė patikino, kad demokratinės laisvės, žmogaus teisės bus aktyvi jos pirmininkavimo darbotvarkės dalimi.

Ar paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos pažadai išsipildys, paaiškės jau gruodį, per Baltarusijos prezidento rinkimus. Juose dalyvauti buvo užsiregistravę 17 kandidatų, du iš jų kandidatūras atsiėmė.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė tikįs, kad Europos Sąjunga (ES) pripažins gruodį vyksiančius šalies prezidento rinkimus ir susilaikys nuo neteisingų kaltinimų.

“Mes nenorime, kad kas nors per rinkimus badytų į mus pirštais”, – teigė A. Lukašenka trečiadienį per derybas Minske su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuri ragino Baltarusijos vadovą užtikrinti, kad rinkimai būtų skaidrūs.

“ES turi atsisakyti visų stereotipų, kurie galėtų mums pakenkti. Mes norime, kad šie rinkimai vyktų taip pat sklandžiai, kaip ir praeiti”, – teigė Baltarusijos vadovas.

A. Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus triuškinančia pergale 1994, 2001 ir 2006 metais. Tada jį labai palaikė Rusija, tačiau pastaruoju metu A. Lukašenkos santykiai su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu yra pašliję. Kai kurie analitikai netgi teigia, kad Kremlius per gruodžio 19 dieną vyksiančius rinkimus gali palaikyti opozicijos kandidatą.

Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka džiaugiasi, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus dviejų šalių reikalus. Tai A. Lukašenka pasakė po susitikimo su Prezidente D. Grybauskaite, viešinčia kaimyninėje Baltarusijoje su vienos dienos darbo vizitu.

“Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet taip pat Europos Sąjungos narė ir kitąmet pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje”, – pažymėjo Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos vadovės, Baltarusija Lietuvos pagalbos gaus tiek, kiek ji pati norės.

“Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės”, – sakė D. Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovo teigimu, šalys turi bendrų reikalų tiek energetikos srityje, tiek Rytų partnerystėje.

“Norėčiau pasikalbėti apie Rytų partnerystę, ar ji vystysis, ar ne, ar ji bus tokioje užšalusioje situacijoje”, – sakė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

Prezidentė su Baltarusijos vadovu aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje, įskaitant problemas dėl ukrainietiškos elektros importo į Lietuvą per Baltarusiją.

Vizitu metu tikimasi pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 kilometrų zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Prezidentė į Baltarusiją atvyko trečiadienio rytą atrodytų specialiai išvalytu keliu, beveik iki pat Minsko nebuvo automobilių, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas. Prezidentei kirtus valstybės sieną pasveikino ją gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

Pasak Prezidentės, ESBO didelį dėmesį skiria žmogaus teisėms ir demokratijos raidai, todėl skaidrūs ir atviri prezidento rinkimai Baltarusijoje, vyksiantys šių metų gruodžio 19 d., bus viena svarbiausių vizito temų.

Vizito metu Prezidentę delegacijoje lydintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis planuoja pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 km zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Su Baltarusijos vadovu Prezidentė taip pat aptars Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje.

16 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka, Vakaruose ilgą laiką vadintas paskutiniu Europos diktatoriumi, Lietuvoje su darbo vizitu viešėjo praėjusių metų rugsėjo viduryje. Jis susitiko su Prezidente D. Grybauskaite, lankėsi Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, atidarė Baltarusijos nacionalinę parodą “Belarus expo 2009″.

Pirmasis A. Lukašenkos vizitas į Lietuvą po daugiau nei dešimtmečio pertraukos vyko tuo metu, kai apžvalgininkai ėmė kalbėti apie tradicinio Rusijos sąjungininko Minsko suartėjimą su Vakarais.

„Vilniaus diena“ praneša:

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas rinkimų laukiančioje ir su Kremliumi į žodžių konfliktą įsivėlusioje Baltarusijoje nustebino ir supykdė ne vieną.

Tradiciškai pasipylė kritika, kad apsilankymas prieš prezidento rinkimus simbolizuoja paramą dar neseniai paskutiniu Europos diktatoriumi vadintam Aliaksandrui Lukašenkai ir yra peilis į nugarą dar neseniai labai aistringai remtai Baltarusijos opozicijai. Esą ne pirmą kartą savo neišmanymą, nenuoseklumą ir užsispyrimą diplomatijoje rodanti Prezidentė ne tik pamynė ES nustatytas santykių su Minsku ribas, bet ir išdavė Lietuvos užsienio politikos vertybes. Be to, D.Grybauskaitės vizitą A.Lukašenka gali panaudoti savo kovoje su Maskva.

Galima iš dalies sutikti su šiais vertinimais, bet galbūt verta pažvelgti ir į kitą Prezidentės viešnagės Minske pusę, kurią (ne)norom dažnas kritikas pamiršta.

Visų pirma, abejotina, kad šis vizitas nebuvo suderintas su Briuseliu, kuris pastaraisiais metais bando pralaužti ledus santykiuose kad ir su nedemokratišku, bet realiu Baltarusijos vadovu. Tai taip pat ženklas jau daugiau kaip dešimtmetį po užsienius važinėjančiai, apie savo vargus ašaras liejančiai, tarpusavyje besipjaunančiai ir nieko nesugebančiai Baltarusijos opozicijai, kad jos “žvaigždžių valanda” baigėsi. Metas arba jai konstruktyviai keistis, arba turi atsirasti nauja veiksnios opozicijos karta.

Bet tai ilgalaikiai procesai, kaip ir Baltarusijos demokratizacija. Todėl artimiausiu metu Baltarusijos vairas liks A.Lukašenkos rankose. Gruodžio rinkimus jis laimės neatsižvelgiant į tai, ar D.Grybauskaitė su juo apžiūrinėtų Minsko įžymybes, ar ne.

Dienraštis jau rašė, kad užsitęsus A.Lukašenkos ir Kremliaus konfliktui, “Batka suks į Lietuvą”. Taip pat tai tiesiogiai ar ne atsilieps Lietuvai, todėl Vilniui reikia suformuluoti aiškią politiką Baltarusijos atžvilgiu.

D.Grybauskaitės apsilankymas Minske būtent ir rodo bandymus įgyvendinti naują Lietuvos diplomatijos kursą. Nepavykus labiau išjudinti Rusijos ir Lietuvos santykių iš mirties taško, Vilnius atsisakė likti neutralius ir laukti netiesioginių padarinių iš Minsko ir Maskvos konflikto. D.Grybauskaitės vizitas taip pat yra užuomina, kad A.Lukašenka gali tikėtis Briuselio paramos kovoje su Kremliumi. Todėl tikėtina, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai ir toliau dvelks šaltuku, nors abi pusės ir šypsosis.

Lietuvos užsienio politikos kursas Baltarusijos atžvilgiu nuo emocingo opozicijos rėmimo (Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu) ir neutralaus kurso (pastaruosius dvejus metus) pakeistas į aktyvaus ir praktiško bendradarbiavimo su A.Lukašenka projektą. Naujosios politikos tikslas – įtvirtinti ekonominius interesus (energetinis bendradarbiavimas ir Lietuvos verslo apsauga), iš lėto spausti A.Lukašenką atleisti varžtelius Baltarusijoje ir labiau kreipti jį Vakarų link bei galbūt neleisti vėl sugrįžti į Maskvos glėbį.

Kita vertus, žaidimas su A.Lukašenka yra rimtas iššūkis Lietuvos diplomatijai. Daugiau nei dešimtmetį Batka sugebėjo vedžioti už nosies Kremlių ir išsisukti nuo rimtų įsipareigojimų bei padarinių. Jau tapo tradicija, kad Rusijai paspaudus jis puola į Vakarų glėbį, bet santykiams atšilus – vėl atsuka nugarą demokratijai ir Vakarų vertybėms. Ar Lietuva apsidraudusi nelikti prie suskilusios geldos?